Vaikams, kurių tėvai nežinomi, vardai ir pavardės parenkami įvairiais būdais, o specialios programos ar rekomenduojamų suteikti vardų ir pavardžių sąrašo nėra. Taip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Globos ir įvaikinimo poskyrio vyriausioji specialistė Diana Kazlauskienė.
LRT.lt portalo skaitytojas susidomėjo, kaip parenkami vardai ir pavardės vaikams, kurių tėvai nežinomi. „Gal veikia kokia nors programa, kuri per tokius suteikimus padėtų išsaugoti unikalius lietuviškus vardus ir pavardes?“ – teiraujasi skaitytojas.
Vilniaus m. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Kuzmienė sako, kad šių vaikų vardus ir pavardes parenka Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. „Dėl paliktų vaikučių gimimų įregistravimo į mus kreipiasi Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vardus ir pavardes rašome jų pasirinkimu. Dažnai tie vardai būna simboliniai, pvz., Viltė, Audra, Saulė. Pastaruoju metu pavardės buvo suteiktos atsižvelgiant į tai, kurį mėnesį vaikas gimė“, – teigia J. Kuzmienė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus Globos ir įvaikinimo poskyrio vyriausioji specialistė D. Kazlauskienė patikslino, kad Civiliniame kodekse numatyta, jog vaiko, kurio tėvai nežinomi, vardas ir pavardė įrašomi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu.
Specialistės teigimu, rasto vaiko vardas ir pavardė parenkami įvairiais būdais. Specialios programos ar rastam kūdikiui suteikti rekomenduojamų vardų ir pavardžių sąrašo nėra. „Jeigu kūdikis rastas prie kūdikių namų įrengtame „Gyvybės langelyje“, vaiką radę darbuotojai į rasto vaiko anketą įrašo siūlomą vardą ir pavardę. Jeigu kūdikis paliktas gydymo įstaigoje, o tėvai – žinomi, stengiamasi su jais susisiekti ir sužinoti, kokį vardą jie norėtų suteikti vaikui. Šiuo atveju vaikui suteikiama tėvų pavardė. Būna atvejų, kai rašytiniame atsisakyme pasirūpinti vaiku motina pati įrašo, kokį vardą norėtų suteikti vaikui“, – sakė D. Kazlauskienė.
Teisingumo ministerija teikė siūlymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai sudaryti retų arba beišnykstančių lietuviškų pavardžių sąrašą ir teikti Vaiko teisių apsaugos skyriams.
D. Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai „Gyvybės langelyje“ rastas vaikas po kelių mėnesių yra įvaikinamas (jeigu per 3 mėnesius biologiniai tėvai nesikreipia dėl vaiko susigrąžinimo). Įvaikinimo atveju vaikui suteikiama įtėvių pavardė, dažnais atvejais įtėviai pakeičia ir vaiko vardą.
Dėl šios priežasties kurti retų, unikalių vardų ir pavardžių, kurios būtų suteikiamos rastam vaikui, sistemą nėra tikslinga, nes rastam vaikui suteiktas vardas ir pavardė dažnai būna tik laikini.
Naujausi komentarai