Pastaraisiais metais Lietuvoje, o ypatingai didžiuosiuose miestuose, daugėja dviratininkų. Tai pigi ir ekologiška transporto priemonė, kuri gerina savijautą, tačiau, 2012 – 2013 metų statistiniais duomenimis, per metus vidutiniškai žūsta 25 dviratininkai ir apie 300 būna sužeidžiami, skelbiama pranešime spaudai.

Žmonės dviračius renkasi kaip alternatyvią, pigesnę bei ekologišką transporto priemonę, bei kaip aktyvų laisvalaikio praleidimo būdą. Sveikatos specialistai teigia, jog dviratis yra viena iš geriausių priemonių gerai žmogaus savijautai užtikrinti, be to dviračiu važiuoti yra smagu ir naudinga. Važiuojant dviračiu didėja ištvermė, gerėja širdies ir plaučių kraujotaka, stiprėja raumenys.

Tačiau turime neužmiršti, jog egzistuoja ir kita medalio pusė – išorinės priežastys: tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai, kasmet nusinešantys daugybę gyvybių, sukeliantys negalią, negrįžtamai pakeičiantys kasdieninį gyvenimą, skelbiama Vilniaus visuomenės sveikatos biuro pranešime. Lietuvoje mirtingumas nuo traumų, Lietuvos mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, yra trečioje vietoje po širdies ir kraujagyslių sistemos bei onkologinių ligų. Remiantis išankstiniais registro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje transporto įvykių metu žuvo 316 asmenų, iš kurių 18 buvo dviratininkai.

Pasak pranešimo spaudai, išanalizavus 2012 – 2013 metų statistinius duomenis, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro stebėsenos specialistai teigia, jog per metus vidutiniškai žūsta 25 dviratininkai (iš kurių trečdalis tamsiuoju paros metu) ir apie 300 būna sužeidžiami. Daugiau nei 70 proc. registruotų transporto įvykių, kurių metu buvo susidurta su dviračiu, įvyko dėl dviratininkų kaltės (2012 m. – 207, 2013 m. – 196). 60 proc. transporto įvykių susidūrus su dviračiu, kurių metu nukenčia vaikai, įvyksta dėl vaikų neatsargumo, 2013 m. žuvo du dviračiu važiavę vaikai.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina Vilniaus miesto gyventojus saugiai važiuoti dviračiu ir draugiškai dalintis miestu su automobilių vairuotojais ir pėsčiaisiais. Labai svarbus visų eismo dalyvių tarpusavio supratimas ir tolerancija. Visi privalo elgtis taip, kad niekas nebūtų sužeistas, niekam nekiltų pavojus, kad kiti eismo dalyviai galėtų judėti laisvai. Norėtume paskatinti Vilniaus miesto gyventojus aktyviai ir saugiai naudotis dviračiu, kaip patogia, ekonomiška, ekologiška transporto priemone, laikytis patvirtintų taisyklių bei rekomendacijų.

Įsidėmėkite, kad nuo 2014-07-01, važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.

Vadovaukitės kelio ženklais: šviesoforo signalais, vienos krypties eismu, „Stop“ ženklais ir kt.

Nevažiuokite dviračiu šaligatviais, gerbkite pėsčiuosius; artėdami prie pėsčiųjų perėjos, sumažinkite greitį.

Važiuokite dviračių takais; dviračių taku važiuokite kuo arčiau tako dešiniojo krašto.

Važiuodami grupėje, važiuokite vienas paskui kitą.

Darydami posūkius visuomet naudokite rankų signalus.

Saugokitės staigiai atidaromų automobilio durelių.

Nevežkite keleivių: dviratis skirtas važiuoti tik vienam žmogui.

Nelenkite didelių transporto priemonių dešine puse.

Pasirinkite saugų greitį, atsižvelgdami į aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius;

Nekelkite pavojaus pėstiesiems.

Atminkite, pėsčiųjų perėjos skirtos pėstiesiems saugiai pereiti gatvę. Todėl jeigu dviratininkams tenka jomis naudotis, jie privalo nuo dviračio nulipti ir perėja eiti vesdamiesi dviratį.

Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.

Kelių eismo taisyklės numato, kad dviratininko apsauginiai šalmai privalomi tik nepilnamečiams; rekomenduojame juos segėti visiems dviratininkams.