Norimo vardo nėra

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos kreipimasis pakeisti dabar Lietuvoje naudojamą Baltarusijos pavadinimą į Belarusia įskėlė politikų, kalbininkų, istorikų diskusijas. Kaimynų noras, kad jų valstybė nesiasocijuotų su Rusija, suprantamas. Tačiau Lietuva turi atsižvelgti ne tik į kitų pageidavimus, bet ir į savo kalbos taisykles, valstybių pavadinimų sistemą, galų gale tradiciją, kaip nuo seno vadiname vieną ar kitą tautą.

Taigi kuo artimesnė kaimynė, kuo daugiau sąlyčio taškų su ja esame turėję ir turime, tuo daugiau variantų, kaip ją vadinti, suprantama, ir daugiau diskusijų. Štai prieš porą metų Svazilandą pakeitėme į Esvatinį, mat ši Pietų Afrikos valstybė nutarė grįžti prie savo pirminio pavadinimo, bet Europoje tai sukėlė susidomėjimą tik Šveicarijoje, nudžiugusioje, kad nebeliko pavadinimo, panašaus į jų šalies angliškąjį – Switzerland.

Lietuvių kalboje vartojamus pasaulio valstybių pavadinimus tvirtinanti Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pasiūlė tris variantus – Gudija, Baltarusia ar Baltoji Rusia. Komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis paaiškino, kodėl tarp jų nėra pageidaujamo Belarusia: lietuvių kalboje pirmasis ar ir visi valstybių pavadinimų sandai (dalys) yra sulietuvinami. Pavyzdžiui, yra ne Montenegro, o Juodkalnija, ne New Zeland, bet Naujoji Zelandija. Valstybių pavadinimų transliteracija pagal šių tautų kalbas, pasak VLKK, nepageidautina, nes tuomet tektų naudoti pavadinimus Rosija ir Belarusė. O jei būtų grįžta prie Gudijos kaip pagrindinio pavadinimo, būtų pabrėžta ilgaamžė kraštų bendrystė, nes šis vardas fiksuotas dar Konstantino Sirvydo žodyne XVII a., nuo 1995-ųjų įtvirtintas kaip vienas iš dviejų tradicinių šios valstybės pavadinimų variantų.

Diskusijose dalyvaujantys istorikai labiau linksta prie Baltosios Rusios ar Baltarusios pavadinimų.

Ne pirmą kartą

Vilniaus universiteto profesorė, 2002–2012 m. VLKK komisijos pirmininkė dr. Irena Smetonienė primena, kad Baltarusija nebe pirmą kartą kreipėsi į Lietuvą dėl savo pavadinimo. 2010 m. ji buvo pateikusi analogišką dabartiniam prašymą, bet jiems buvo atsakyta, kad Lietuva pavadinimų niekada netransliteruoja, – arba adaptuoja, arba vartoja tradicinius.

Kodėl baltarusiai nesikreipia į Latviją, kuri juos vadina Baltkrievija, – išvertus ta pati Baltarusija?

Kalbininkė pabrėžia, kad visų kaimynų valstybių pavadinimai buvo kuriami su formantu "-ija", kuris reiškia ten gyvenančių žmonių vietovę: latviai gyvena Latvijoje, lenkai – Lenkijoje, rusai – Rusijoje ir t.t. O tolimų šalių, su kuriomis neturime glaudžių kontaktų, pavadinimai buvo adaptuoti, pavyzdžiui, Mianmaras, ar išversti, kaip Dramblio Kaulo Krantas.

"Kurdami valstybės pavadinimą kalbininkai atsako ir už visą kalbos sistemą. Baltarusia būtų nesistemiška, nubrauktume tradiciją. O kaip vadintume jos gyventojus ir jų kalbą? Baltarusiais ir baltarusių, kaip ir dabar, tad pakeistume tik valstybės pavadinimą, o kitkas liktų taip pat. Jei jau keičiame pavadinimą, tai imkime tradicinį, o jį turime labai seną – Gudija vartojama nuo XVII a., taip vadinta ir tarpukariu", – sako I.Smetonienė.

I.Smetonienės įsitikinimu, Gudija ir gudai būtų tinkami pavadinimai, kaip ir lenkus vadiname ne poliakais, o vokiečius ne doičiais, ir jie puikiai supranta, kad kaimynai juos vadina tradiciniais pavadinimais – taip, kaip istoriškai susiklostė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Istorikai iškėlė problemą, neva gudas turi neigiamą reikšmę. "Bet taip vadino žmones, kurie kalbėjo nelietuviškai. Kuo tai įžeidu?" – stebisi kalbininkė.

Beje, buvusi VLKK pirmininkė primena, kad 2010 m. svarstant šį klausimą komisijos nariai bendravo su Vilniuje gyvenančiais baltarusiais, ir jie palaikė pavadinimą Gudija, nes jis neprimena Rusijos vardo, sakė, kad jiems patinka, jog juos vadiname gudais.

Tradicija – pranašumas

I.Smetonienės įsitikinimu, jei kaimynus pavadinsi pagal tradiciją, tikrai nepagadinsi. Juk ir lenkus vadiname ne poliakais, o vokiečius ne doičiais. "Lenkai, vokiečiai puikiai supranta, kad kaimynai juos vadina tradiciniais pavadinimais, taip, kaip istoriškai susiklostė. Kodėl baltarusiai nesikreipia į Latviją, kuri juos vadina Baltkrievija, – išvertus ta pati Baltarusija?" – sako kalbininkė.

Tokių tradicinių pavadinimų turi visos valstybės. Pavyzdžiui, Deutschland atitikmenys kitomis kalbomis skirtingi: Čekijoje – Nemecko, Danijoje – Tyskland, Estijoje – Saksamaa, Prancūzijoje – Allemagne. Kaip ir Lietuvos ar lietuvių pavadinimai įvairiomis kalbomis taip pat skiriasi.

"Visose šalyse yra tradicinių vietovardžių sąrašas, ir negalime pykti, kai lenkai Vilnių vadina Wilno. Kai kam gal keistai skamba lietuvių pasirinktas Prancūzijos sostinės vardas – Paryžius. Bet pasaulyje labai paisoma kalbos sistemos ir tradicijų", – sako I.Smetonienė.

Ji primena, kad VLKK yra Pasaulio geografų draugijos narė, komisijos atstovai važiuodavo į kasmetinius susitikimus. Juose būdavo kalbama ir apie pakeitusias pavadinimus valstybes. "Sakydavo: visi surašykite, kaip jūsų šalis jas vadins, – gal turite tradicinį pavadinimą. Kokį parašysite, toks ir bus valstybių pavadinimų sąvade", – pasakoja I.Smetonienė.

Vieninteliai pakeitėme

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio nuomone, diskutuoti dėl Baltarusijos pavadinimo keitimo reikia, nes dabartinis atspindi Rusijos peršamą versiją, bet skubėti nereikėtų.

Politikas primena, kad, net ir priėmus sprendimą, prie naujo vardo reikia priprasti, kaip kad buvo Gruziją pakeitus į Sakartvelą. Gavus šios šalies Užsienio reikalų ministerijos prašymą pakeisti pavadinimą, nes senasis yra rusiškas, 2018-ųjų gegužę VLKK leido jį naudoti kaip alternatyvųjį. Naujam pavadinimui įsitvirtinus politikų, žurnalistų ir visuomenės žodyne, tik po pustrečių metų, pernai gruodžio 21-ąją, jis oficialiai pakeistas, o senasis – Gruzija paliktas kaip tradicinis pavadinimas.

"Lietuva vienintelė pakeitė Gruzijos pavadinimą į Sakartvelą, mat daugelis kitų šią šalį vadino angliškai – Džordžija, o mes – surusintu pavadinimu Gruzija. Bet kartvelai vieninteliai pasaulyje ir mus vadina taip, kaip mes save, – Lietuva ir lietuviais. Net gatvėje sutikti kartvelai sako "lietuviai" ir "Lietuva", ir su kiekvienu vizitu į šią šalį girdžiu, kad tarimas darosi panašesnis į lietuvišką", – Ž.Pavilionis pabrėžia, kad labai svarbu, kai šalį vadini taip, kaip ją vadino protėviai, nes taip rodai pagarbą jų identitetui.

Lietuva vienintelė pakeitė Gruzijos pavadinimą į Sakartvelą. (R. Medonio nuotr.)

Beje, Gruzijos vardas taip pat buvo pakeistas tik po antro kreipimosi. I.Smetonienė primena, kad 2009 m. Gruzija prašė jų šalies pavadinimą rašyti Georgia, o tarti Džordžija. Motyvuota, kad pasaulyje šalis vadinama anglišku pavadinimu.

"Suprantama, kad šalis nori atsikratyti rusiško šleifo. Bet Lietuvoje nėra tradicijos pervardyti šalis angliškai, be to, tikrai ne visur ji vadinama Džordžija. Tad patarėme siūlyti kitą variantą, kuris atitiktų šalies pavadinimą", – pasakoja I.Smetonienė, jau tada siūliusi pavadinimą Kartvelija.

Lithuania ar Lituania

Nors skirtingos valstybės, išskyrus kartvelus, skirtingai vadina ir mus – Lietuvą ir lietuvius, ir turi tokią teisę, vis dėlto kartkartėm kyla idėjų dėl mūsų valstybės pavadinimo anglų kalba keitimo.

"Jei tai būtų tik anglų kalba, nebūtų problemos. Bet ši kalba jau tapusi tarptautinė, visas pasaulis ja kalba. Daugelyje šalių angliškai pasakęs, kad esi iš "Lithuania", sulauki nuostabos: "Iš kur?" Bet pasakai "Lituania", ir daugeliui tampa aišku", – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas, vienas idėjos išmesti "h" raidę iš angliško Lietuvos pavadinimo entuziastų.

Lietuvos vardo keitimą kaip Lietuvos pristatymo užsienyje komercinę priemonę dar 2008 m. siūlė komunikacijos ir rinkodaros specialistų grupė. Po kelerių metų ją vėl priminė Ž.Mauricas, siūlydamas vardo keitimą panaudoti ir kaip rinkodaros priemonę, patraukiant pasaulio dėmesį į mūsų valstybę. Paskui ši idėja vis sušmėžuodavo kokiose diskusijose, bet specialistų ar visuomenės didelio palaikymo nesulaukė.

Daugelyje šalių angliškai pasakęs, kad esi iš "Lithuania", sulauki nuostabos: "Iš kur?" Bet pasakai "Lituania", ir daugeliui tampa aišku.

Beje, mūsų kaimynai estai taip pat turėjo "h" raidę angliškame pavadinime – 1918 m. paskelbusi nepriklausomybę valstybė buvo vadinama Esthonia. Estams nepatiko toks jų valstybės vardas, ir netrukus Estijos ambasadorius Londone kreipėsi į Karališkąją geografijos draugiją, primindamas, kad XVIII–XIX a. Anglijos žemėlapiuose aptikti keli pavadinimai – Estonia, Esthonia, Estland, bet estai norėtų, kad jų šalį vadintų Estonia. Ne iš karto, ir ne po vieno kreipimosi Jungtinė Karalystė, o paskui ir JAV į Estijos prašymą atsižvelgė.

Kalbininkė I.Smetonienė sako nepritarianti angliško Lietuvos pavadinimo keitimo iniciatyvai: "Ne mūsų reikalas aiškinti anglui ar prancūzui, kaip tarti mūsų šalies pavadinimą. Jei mes sakome ne "Francija" ir ne "Briten", ir jie nepyksta, tai ko mes mokome, kaip jiems lengviau ištarti mūsų pavadinimą. Gal tarpukariu, kai susikūrė Lietuva, buvo galima aiškinti, kad kas ne taip taria mūsų pavadinimą. Bet dabar nematau problemų."

Ž.Pavilionis taip pat nemato reikalo. "Nepriklausomybės pradžioje, kai derėjomės dėl narystės ES, mūsų valstybės pavadinimas dar nebuvo taip įsitvirtinęs. Bet dabar jis jau gerai žinomas, tad kažin ar vertėtų jį keisti. Valstybės vardą turime garsinti ne tik pavadinimu, ne tik krepšiniu, bet ir lyderyste politikoje, ekonomikoje. Tada mus visi pastebės", – mano Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Ž.Pavilionis primena, kad Lietuva vienintelė pakeitė Gruzijos pavadinimą į Sakartvelą, bet ir kartvelai vieninteliai pasaulyje mus vadina taip, kaip mes save – Lietuva ir lietuviais. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

"Idėja gera, bet šiandien turime svarbesnių problemų", – paklaustas, gal ketina vėl kelti šią idėją, dabar sako ir Ž.Mauricas.

Naujas vardas – dėl skirtingų priežasčių

Valstybės pasirenka naują vardą dėl skirtingų priežasčių. Štai 2018 m. rugsėjį makedonai referendume pritarė šalies pavadinimo keitimui į Šiaurės Makedonijos Respubliką, kad išspręstų ilgametį ginčą su Graikija.

Pasaulio žemėlapyje naujų vardų atsiranda valstybėms skylant, pavyzdžiui, praėjusio amžiaus pabaigoje skilus Čekoslovakijai ir Jugoslavijai. Arba, atvirkščiai, susijungus: 1964 m. gimė nauja valstybė Tanzanija, kurios vardas padarytas iš dviejų ligšiolinių atskirų valstybių vardų – Tanganikos ir Zanzibaro.

Nemažai šalių persivardijo atgavusios nepriklausomybę, kad atsikratytų kolonistų primestų pavadinimų: Rytų Pakistanas tapo Bangladešu, Bečuanalandas – Botsvana, Aukso Krantas – Gana, Nyderlandų Indija – Indonezija, Njasalandas – Malaviu, Birma – Mianmaru, Rodezija – Zimbabve ir kt.

Kai kurios šalys vardą pakeitė ne iš karto. Svazilandas savo karaliaus Msvačio III vienasmeniu sprendimu 2018 m. susigrąžino senąjį Esvatinio pavadinimą nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos atgavimo 50-mečio proga. Aukštutinė Volta tapo Burkina Fasu po nepriklausomybės nuo Prancūzijos susigrąžinimo praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus, o Dahomėja tapo Beninu – po penkiolikos metų.

Keičiantis valdžioms kai kurios šalys kaitaliojo pavadinimus ne kartą. Kongas buvo persivardijęs Zairu, o vėliau vėl tapo Kongu. Kambodžos Karalystė buvo pervardyta Khmerų Respublika, Kampučija, o šaliai atkūrus monarchiją susigrąžino Kambodžos vardą.

Kitaip vadinta ir dar daug valstybių: Tailandas – Siamu, Etiopija – Abisinija, Šri Lanka – Ceilonu, Iranas – Persija ir kt.