Paklausti, kokios priemonės labiausiai paskatintų vairuotojus kelyje elgtis atsakingiau, apklausoje dalyvavę eismo dalyviai minėjo tokias poveikio priemones (buvo galima rinktis ne vieną variantą): didesnes baudas (51 proc.); dažnesnius policijos reidus (51 proc.); draugiškesnius, kelių eismo taisykles primenančius, ženklus (36 proc.); sukėlus avariją, didesnę privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainą (35 proc.); socialines saugaus eismo reklamas ir kitas vaizdines priemones (30 proc.).

Finansinio poveikio priemonės

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskis teigia, kad Lietuvoje bendra eismo kultūra gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Todėl suprantamas vairuotojų prielankumas griežtesnėms priemonėms, kurios duoda staigų efektą.

„Finansinės poveikio priemonės labai greitai koreguoja vairuotojų elgesį – tuo buvo galima įsitikinti 2007 m., kuomet buvo sugriežtinta vairuotojų atsakomybė ir tai davė labai greitą efektą. Socialinė reklama ir kitos švietimo priemonės irgi veikia, bet jos yra ilgalaikės priemonės, todėl jų poveikį sunku įžiūrėti trumpuoju periodu. Jas reikėtų diegti nuo darželio ir mokyklos ir tada gatvėse po dešimtmečio kito važinės visai kito mentaliteto ir mąstymo vairuotojai“, – nurodo ekspertas.

Sutinkama ir su tuo, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina, priklausomai nuo pažeidimų istorijos, būtų efektyvi priemonė drausminant prasižengusius ir ugdant eismo kultūrą, tačiau dėl aršios konkurencijos ir palyginus nedidelių draudimo įmokų, Lietuvoje ši priemonė nėra efektyvi ir jos poveikis minimalus. Nedrausmingas ir nuolatos Kelių eismo taisyklių (KET) nusižengimus darantis vairuotojas gana lengvai sumoka padidėjusią draudimo įmoką, nes bendras jų lygis nėra aukštas.

Iš apklausos aiškėja, kad apie pusę vairuotojų saugiai vairuoja sąmoningai – t. y. jų vairavimo kultūros nekeičia kiti veiksniai. Vadinasi, kitos pusės vairuotojų elgsena galima koreguoti, naudojant poveikio priemones. Tyrimai rodo, kad neapsidraudę vairuotojai dažniau patenka į eismo įvykius, kuriuose sužalojami žmonės. Vairuotojus draudimo kaina priverčia tiesiogiai susieti savo elgesį su finansiniais padariniais dar iki įvykstant eismo įvykiui, todėl apsidraudę vairuoja atsargiau. Deja, Lietuvoje dėl mentaliteto ypatumų dalis apsidraudusių vairuotojų vairuoja blogiau, nes draudimo įmokos santykinai mažos, o žalą dengia draudimo bendrovės. Jei vairuotojai labiau pajustų finansinius darinius, tuomet draudimo kaip poveikio priemonės efektyvumas būtų daug didesnis.

Brangesnis draudimas

Vairuotojai pritaria, kad pažeidimus darantys ir avarijas sukeliantys vairuotojai turėtų brangiau mokėti už privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Su tuo sutiko trys iš keturių apklausoje dalyvavusių vairuotojų. Panašiu nuošimčiu buvo atmestas teiginys, kad automobilio draudimo kainą turėtų kolegialiai dalintis tiek drausmingi, tiek nedrausmingi vairuotojai. Tam nepritariančių respondentų skaičius sudarė 83 proc.

Patys vairuotojai remiasi savo patirtimi tuomet, kai vertina draudimo kainos poveikį vairavimo kultūrai. 27 proc. vairuotojų nurodė, kad privalomo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina skatina juos vairuoti atsakingiau, nes nesinori mokėti daugiau vien dėl neatsakingo vairavimo. Dar 11 proc. stengiasi vengti eismo įvykių dėl draudimo paslaugos brangimo. Vadinasi, daugiau nei trečdaliui vairuotojų finansinis vairavimo aspektas yra reikšmingas, skatinantis juos elgtis atsakingai.

Tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų vairavimo ypatumus ir nuostatas, metu apklausta tūkstantis 18-74 m. amžiaus šalies gyventojų, kurie vairuoja transporto priemones.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai metais šalyje eismo įvykių metu žuvo 241, buvo sužaloti 3 tūkst. 777 asmenys. Tai mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės pradžios. Beveik pusę avarijų įvyko susidūrus transporto priemonėms, dar trečdalis – vairuotojams užvažiavus ant pėsčiųjų. Transporto priemones registruojančios valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra registruota apie 1,5 mln. transporto priemonių.