Kalbininkų išvados dėl tautinių mažumų asmenvardžių – sulaukus oficialaus kreipimosi Pereiti į pagrindinį turinį

Kalbininkų išvados dėl tautinių mažumų asmenvardžių – sulaukus oficialaus kreipimosi

2014-04-10 14:53 diena.lt inf.
Kalbininkų išvados dėl tautinių mažumų asmenvardžių – sulaukus oficialaus kreipimosi
Kalbininkų išvados dėl tautinių mažumų asmenvardžių – sulaukus oficialaus kreipimosi / D.Umbraso/BFL nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienio posėdyje apsiribojo klausimu dėl užsienyje įgytų vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose, o išvadą dėl tautinių mažumų vardyno žada pateikti sulaukusi oficialaus Seimo paklausimo.

Balandžio pradžioje socialdemokratai įregistravo įstatymo projektą, kuris leistų asmens vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

„Kol kas oficialiai negauta prašymo pateikti išvadą dėl Seime įregistruoto projekto. Kai gausime oficialų įstatymo leidėjo paklausimą, mes tada svarstysime ir teiksime oficialią išvadą kaip mus įpareigoja tai daryti Konstitucinis Teismas“, - BNS ketvirtadienį sakė komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Jos teigimu, posėdyje trečiadienį komisija parengė atsakymą į ankstesnį Vyriausybės kanceliarijos paklausimą dėl asmenvardžių rašymo tais atvejais, kai asmenvardis yra įgytas kitoje valstybėje.

„Komisija trumpai atsakė į tuos klausimus, nes daugelis klausimų yra susiję su išvadomis, kurios bus teikiamos svarstant įstatymo projektą, dabar įregistruotą Seime. Šiuo metu buvo tiesiog atsakyta į klausimus ir dar kartą patvirtinta ta pozicija, kurios Kalbos komisija laikosi nuo 1991 metų - jau tada buvo teikiami siūlymai, kad jeigu yra asmens dokumentas, kuriame įrašytas kitos valstybės piliečio asmenvardis ir jis tampa Lietuvos Respublikos piliečiu, tai galėtų būti perrašoma į Lietuvos Respublikos piliečio dokumentą taip, kaip buvo ankstesniame kitos valstybės išduotame asmens tapatybės dokumente. Čia kalbama apie tuos užsieniečius, kurie tampa Lietuvos Respublikos piliečiais, bet noriu pabrėžti, kad kalbama tik apie lotyniškąjį raidyną, todėl nereikėtų čia kalbėti nei apie kirilicą, nei apie hieroglifus“, - aiškino D.Vaišnienė.

Šių metų vasario mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra