Visuomenei jautrūs klausimai turi būti sprendžiami ypač kruopščiai. Surenkant visus argumentus "už" ir "prieš", juos aptariant viešose diskusijose, atsižvelgiant į menkiausius įtarimus, kad galiausiai priimtas sprendimas nebekeltų jokių abejonių.

Paisyti šių banalių taisyklių, regis, turėtų visos blaiviai mąstančios valdžios struktūros – ir dėl jas kuruojančios partijos reitingų, ir nenorint paskęsti bylinėjimesi. Turėtų, tačiau paiso mažuma. Politikai ir kiti įvairaus rango valdžiažmogiai lipa ant grėblio nepaisydami gumbų nei savo, nei kolegų kaktose.

Ant eilinio grėblio savo kelyje rengiasi lipti ir Kauno troleibusų bei autobusų parko sujungimo entuziastai miesto savivaldybėje. Jie, atrodo, skuba nė nesulaukę miesto tarybos sprendimo sugroti šių jungtuvių proga Mendelsono maršą.

Gali būti, kad šiandien – pats tinkamiausias laikas, Kaunas – pats tinkamiausias miestas griebtis projekto, kurio iki šiol nerizikavo įgyvendinti net Vilnius. Tačiau kam taip skubėti? Jei neseniai abiejų autoūkių sujungimo galimybių studiją atlikę ekspertai daro radikaliai priešingas išvadas nei ankstesnio tyrimo autoriai, gal verta užsakyti trečią tyrimą? Žinoma, paskelbus viešąjį konkursą. Kainuoti kainuos, bet bent jau sujungimo (arba ne) argumentai bus svaresni, nebekaitins nereikalingų aistrų, nekels papildomų klausimų. O jų šiandien – daugiau nei reikia.

Pavyzdžiui, dėl argumento, kurį kaip pagrindinį pateikia šių jungtuvių entuziastai: sujungus bendroves, labiausiai bus retinamos ne juodadarbių, bet administracijos gretos. Tada esą valdymas bus pigesnis ir skaidresnis.

Tačiau juk tai – pats primityviausias vadinamosios administravimo sinergijos šalininkų šūkis. Jei sujungtų kelių įmonių darbų apimtys (šiuo atveju – ir vairuotojų skaičius) nesumažės, radikaliai nepasikeis ir kabinetų skaičius administracijos korpuse. Bene didžiausia permaina tokiais atvejais būna ta, kad iš dviejų generalinių direktorių (ir dviejų generalinių direktorių sekretorių-referenčių) lieka vienas (ir viena).

Kitas jungimo šalininkų argumentų – sujungus esą būtų galima "geresnėmis sąlygomis iš tiekėjų pirkti įvairių paslaugų". Nori nenori, bet krebžda mintis: o kodėl to negalima padaryti jau šiandien? Juk abi bendrovės jau sutarė dėl vieningos bilietų, reklamos, kontrolės sistemos. Gal tos mistinės paslaugos yra pernelyg skirtingos, kad būtų galima jau šiandien jas pirkti sykiu? Bet ar kas pasikeis įkūrus kokią "Autotroleibusų ūkio" bendrovę – autobusams ūsai juk neišdygs, troleibusai nepradės reikalauti dyzelino.

Kodėl nesujungus, jau dabar negalima suderinti ir maršrutų, kurių dauguma centrinėje miesto dalyje esą dubliuojama, taip pat neaišku. Kaip, beje, ir priežastis, kodėl tai turėtų būti padaryta.

Galiausiai ar dviejų skirtingus statusus turinčių bendrovių sujungimas atpirks išlaidas, kurių neabejotinai bus persirašius paskolų sutartis su bankais?

Tai – tik kelios abejonės, temdančios galimo sujungimo perspektyvą. Tačiau kiekvienas aiškiai nepaneigtas "prieš" menkina "už" ir didina įtarimus, kad šios skubotos jungtuvės – ne iš meilės miesto biudžetui, bet iš kai kurių "piršlių", nusitaikiusių į bendrovių kraitį, išskaičiavimo.