Anksčiau pirmadienį pranešta, jog praėjusį antradienį NATO naikintuvai skrido perimti ir palydėti tranzitu per Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos į Baltarusiją skridusį civilinį orlaivį „Boeing 763“, nepalaikiusio radijo ryšio su Varšuvos bei Vilniaus skrydžių valdymo centrais.

NATO oro policijos naikintuvai šio orlaivio perimti ir palydėti nespėjo, todėl užduotis buvo pakeista į patruliavimą palei sieną.

Ministerija pirmadienį BNS nurodė, kad „Boeing 763 taip greitai praskrido Lietuvos oro erdvę, kad NATO oro policijos naikintuvai nespėjo iki jo nuskristi“.

„Flight Radar“ duomenimis, minimas lėktuvas yra krovininis, skrido iš Čekijos miesto Ostravos į Uzbekistano sostinę Taškentą.

KAM šios informacijos nekomentavo, ji nurodė, kad NATO oro policijos naikintuvai kilo perimti ir lydėti orlaivį 13.18 valandą.

Pasak ministerijos, NATO orlaiviai yra pasirengę „per kelias minutes pakilti ir perimti bet kokį orlaivį“, galintį pažeisti Aljanso oro erdvę.

Ji nurodė nežinanti, dėl kokios priežasties „Boeing“ nepalaikė radijo ryšio bei teigė daugiau informacijos apie skrydį neturinti.

Orlaivis skrydį vykdė skrydžio plane numatytu maršrutu bei su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu. 

NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys naikintuvai yra keliami tais atvejais, kai nevykdomas nors vienas iš reikalavimų skristi pagal iš anksto patvirtintus skrydžių planus, palaikyti ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru ar skristi su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu.

„NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys pajėgumai reaguoja į kiekvieną potencialią grėsmę, todėl naikintuvai keliami ne tik dėl karinių orlaivių, bet ir tuomet, kai bent vieno iš trijų reikalavimų nevykdo civiliniai lėktuvai“, – nurodė KAM, komentuodama priežastis, kodėl dėl civilinio orlaivio buvo keliami oro policijos naikintuvai.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.