Puolė pirkti turintieji leidimus

"Ginklų prekyba yra smarkiai išaugusi. Perka ginklus pagal tai, kas kokį leidimą turi. Jeigu žmogus turi ginklo savigynai leidimą, bet paties ginklo neturėjo, dabar jau yra įsigijęs. Kas turėjo leidimą kaip medžiotojas įsigyti lygiavamzdį ginklą, dabar perka ir graižtvinius. Prieš pirkdamas automobilį turi išmokti jį vairuoti, tad taip pat ir su ginklu. Didelį parengiamąjį darbą  atlieka Šaulių sąjunga", – teigė šaudymo sporto atstovas Dovydas Bajoras.

Ši sąjunga, pasak jo, organizacija, kuri gali paruošti visuomenę ir jos atstovus tiek ginkluotam, tiek ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

Norint išmokti šaudyti, tereikia pareikšti tokį norą šauliams ir išklausyti kursus.

"Kriterijai – gana aukšti, niekas ten ginklų nedalina, kaip kai kurie įsivaizdavo. Dalis suprato, kad ateis į Šaulių sąjungą ir jam duos automatą. Ne, taip nebus. Visų pirma, vyksta bazinis šaulio įgūdžių kursas, kuris trunka gana ilgai, po to ginklas šaulio tarnybai – tai dar atskiras kursas, ir tik po to gausi ginklą šaulio tarnybai, jį pirksi pats. Šaulių sąjunga nė vienam šauliui nėra davusi ginklų į namus, bent jau aš apie tai nežinau ir negirdėjau, kad kažkas namuose turėtų šios sąjungos ginklą. Taip sutapo, jog prasidėjus karui Ukrainoje, Seimas priėmė sprendimą, kad galima leisti šauliams savanoriams turėti A kategorijos automatinius ginklus. Į šį dalyką žiūrima labai rimtai", – nurodė D.Bajoras.

Moko, kaip nepanikuoti

Šaulių sąjunga savo narius moko ir pasirengti karinei agresijai psichologiškai. Vedamos įvairios paskaitos, kaip atpažinti priešą ir apsiginti nuo jo.

"Vedamos paskaitos, mokoma, kaip nepanikuoti, kaip pasiruošti, į kokius ženklus atkreipti dėmesį. Taip pat kaip apsiginti nuo vadinamųjų trolių atakų. Priešo tikslai labai aiškūs – sukelti visuomenei paniką, padaryti, kad piliečiai nepasitikėtų savo valdžia. Tai – terpė pradėti kitus veiksmus. Tačiau dėl Ukrainos jie apsiriko", – kalbėjo D.Bajoras.

Priešo tikslai labai aiškūs – sukelti visuomenei paniką, padaryti, kad piliečiai nepasitikėtų savo valdžia.

Veržėsi pašaudyti

Prasidėjus karui, šaudymo pamokos Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose buvo rezervuotos mažiausiai kelioms savaitėms, o kai kur – ir mėnesiams į priekį.

Klaipėdos tirų atstovai teigė, kad suaktyvėjimas tikrai buvo, o kai kuriuose tiruose vis dar aktyviai jaučiamas.

"Šiuo metu atslūgo. Prasidėjus karui buvo jaučiamas suaktyvėjimas, bet nebuvo taip, kad nebūtų pavykę rezervuoti vietos mėnesius. Galbūt tik savaites. Daugiausia žmonių registravosi pramoginiam šaudymui, kai kurie ir šaudymo apmokymams, veikiausiai norėjo išmokti šaudyti", – neslėpė uostamiesčio šaudyklos "Tiras 365" atstovė Andželika.

Vienas iš tiro "Slėptuvė" savininkų Andrius tikino: norintieji išmokti šaudyti visų pirma turi išeiti kursus.

"Tendencija yra. Žmonės eina, domisi, bet egzistuoja niuansų – mes nelabai norime dirbti su žmonėmis, kurie visiškai neturi jokios patirties, kurie nenusimano apie šaudymą, neturi ginklo leidimo ir paties ginklo. Nes žmogus, turintis leidimą ir ginklą, jau yra patikrintas ir todėl juo labiau galima pasitikėti. Bet kad susidomėjimas yra išaugęs – tikrai taip, šaudymo pamokas rezervuoja tiek ir pramogai, tiek ir treniruotėms. O norinčiuosius išmokti siunčiame į kursus, juos organizuoja įvairios įmonės, saugumo tarnybos, tai – standartiniai kursai. Norisi, kad žmonės, turintys leidimus, jau būtų atitinkamai pasiruošę", – nurodė Andrius.

Susidomėjimas: gerokai mieliau dabar perkami ilgieji ginklai, kurie padėtų apsiginti karinio konflikto atveju. Artūro Morozovo nuotr.

Į poligonus patekti sudėtinga

D.Bajoras įvardijo, kad didesnė problema – ne šaudymo pamokų stygius, bet teritorijos tai daryti trūkumas.

Ginklai skirstomi į trumpuosius ir ilguosius. Pasak jo, trumpieji labiau skirti savigynai, bet karinio konflikto atveju tikrai neišgelbėtų. Pasimokyti jais šaudyti visiškai užtenka tirų.

O norint išmokti šaudyti ilguoju ginklu reikalinga atskira teritorija.

"Šiuo metu tai yra didelė problema, nes ilgesnių kaip 150 metrų teritorijų pas mus Klaipėdos rajone apskritai nėra. Ilgųjų ginklų šaudymo nuotolis prasideda nuo 25 metrų, bet galima šaudyti, priklausomai nuo ilgojo ginklo ir kalibro, kilometrą ir daugiau, pats tokių ginklų ir turiu. Kur treniruotis, šaudyti iki 100 metrų atstumu? Yra tiek Klaipėdos rajone dvi šaudyklos, tiek ir kitur Lietuvoje. O kur būtų galima treniruotis, šaudyti 500 metrų ir toliau? Tokių galimybių civiliams nėra, šauliams jos irgi ribotos. Dėl to, kad Kairių poligonas ir visi kiti poligonai yra perpildyti, ten grafikai labai įtempti, net ir Šaulių sąjungos nariui ten patekti – labai sudėtinga", – tikino tolimojo šaudymo atstovas.

Šaudyklą perėmė kariuomenė

Tačiau pernai šaudymo treniruotėms galimybių dar buvo. D.Bajoras teigė, kad Šiaulių rajone, Strazdų kaime, buvo šaudykla "Vollit", kurios ilgis siekė 660 metrų.

"Ten kiekvieną savaitgalį vyko varžybos, o paprastomis dienomis žmonės važiuodavo, šaudydavo, treniruodavosi. Varžybose dalyvaudavo medžiotojai, policininkai, kariškiai, šauliai. Ten du kartus per metus vykdavo ir Šaulių sąjungos varžybos. Aš irgi jose dalyvaudavau. Šiais metais šios varžybos net neįvyko, nes nebuvo kur jų organizuoti, įsivaizduojate? Oficialiai buvo paskelbta, kad nėra kur organizuoti, nors tai yra tradicinis kasmetinis renginys. Bet džiaugiamės, kad įvyko varžybos sausumos vado taurei laimėti, kuriose dalyvavo kariškiai, priėmė dalį sportininkų, dalyvavo ir NATO kareiviai iš kitų šalių. Beje, ilgais ginklais varžytis galima tai nebent varžybose Lenkijoje. Žinau vyrų, kurie važiuoja", – tvirtino D.Bajoras.

Praėjusiais metais D.Bajoras ir jo kolega Artūras Sebeckis kartą per metus organizuojamose varžybose sausumos vado taurei laimėti užėmė trečią vietą. Nė vienas klaipėdietis nebuvo užėmęs tokios aukštos vietos.

Tai – didelis pasiekimas, kadangi varžybose dalyvavo ne tik Lietuvos miestų, bet ir kitų šalių atstovai.

"Gaila, kad nebėra "Vollit" šaudyklos, nes į ją tilpdavo visi. Šiuo metu ją perėmė Lietuvos kariuomenė ir nori modernizuoti. Kariuomenės poreikiai smarkiai didėja, bet civiliniai poreikiai ne ką mažiau svarbūs", – svarstė pašnekovas.

Siūlo pirkti ir botagus

Trumpųjų ginklų – pistoletų ir revolverių – kainos Lietuvoje svyruoja nuo 500 iki kelių tūkstančių eurų. Į akis krenta tai, kad prie kai kurių brangesnių dažnai galima rasti užrašą, kad prekė – išparduota.

Ilgųjų ginklų kainos svyruoja nuo 900 iki 3 tūkst. eurų ir daugiau.

Taip pat parduodami naudoti ginklai, ginklų priedai, šaudmenys ir savigynai skirti prietaisai – dujų balionėliai, elektros šoko įtaisai, lazdos, tonfos, net botagai.