Lietuvos karinė žvalgyba pirmadienį perspėjo, kad Rusija gali ryžtis taikyti „paslėptas karines priemones“ prieš vieną iš NATO šalių, nors ir yra nepajėgi pradėti atviro karinio konflikto prieš Aljansą.

Ko galima tikėtis?

Tokie vertinimai pateikiami pirmadienį paskelbtoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitoje.

Departamento vertinimu, konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione išlieka maža, bet Rusijos „realus karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje, nuolatinis karinės jėgos demonstravimas“ neigiamai veikia Lietuvos saugumo situaciją.

„Rusija kol kas išlieka nepajėgi pradėti karinio konflikto prieš NATO“, - teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot departamento, NATO priklausančioms Baltijos jūros regiono šalims „potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos „hibridinė strategija“, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą“.

„Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones prieš vieną iš Aljanso narių, tikėdamasi, kad NATO dėl komplikuoto sprendimų priėmimo mechanizmo ir skirtingų narių interesų nesugebėtų laiku ir tinkamai reaguoti“, - rašoma dokumente.

Lietuvos karinė žvalgyba pabrėžia, kad Rusija nuosekliai didina ginkluotųjų pajėgų finansavimą, karinį aktyvumą Vakarų strategine kryptimi.

Ataskaitoje teigiama, kad pernai per vykdytus kovinės parengties patikrinimus Rusija parodė gebėjimą greitai sustiprinti Karaliaučiaus srityje dislokuotą karinę grupuotę laikinai permetant į sritį papildomus pajėgumus, tarp jų ir raketų kompleksus „Iskander-M“.

„Ypač didelis kovinio rengimo intensyvumas didina atsitiktinių arba tyčinių incidentų, kuriuose dalyvautų Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai ir kovinė technika, tikimybę“, - perspėja departamentas.

Siekia dirbti su slapta informacija

Pernai užfiksuotas 301 nepatikimas asmuo, dirbęs arba siekęs dirbti krašto apsaugos sistemoje, pirmadienį paskelbė Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

„Departamentas gavo beveik 2,5 tūkst. paklausimų, kuriuose prašoma patikrinti pretendentų į darbą krašto apsaugos sistemoje, taip pat ir krašto apsaugos sistemos personalo, kuriam reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su „Riboto naudojimo“ įslaptinimo žyma pažymėta informacija, patikimumą“, - teigiama departamento ataskaitoje.

„Nustatyta, kad iš minėto skaičiaus 301 kandidatas neatitiko keliamų patikimumo reikalavimų, todėl rekomenduota tokių asmenų į tarnybą ar darbą krašto apsaugos sistemoje nepriimti ir nesuteikti jiems teisės susipažinti su įslaptinta informacija iki slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ imtinai“, - rašoma joje.

2013 metais tokių asmenų buvo 73.