Ministerijos teigimu, joks kitas tiekėjas nepasiūlė Lietuvai labiau tinkančio varianto. „Kiti konkurentai buvo tiesiog per dideli ar per brangūs. O „Airbus“ vienas buvo per mažas“, – sakė krašto apsaugos viceministrė Loreta Maskaliovienė. Į užklausą atsakymus pateikė trys gamintojai – Brazilijos „Embraer“, JAV „Lockheed Martin“ ir Europos „Airbus“, pasiūliusi du lėktuvų modelius.

Kariuomenė pabrėžia, kad naujų orlaivių reikalavimai buvo ambicingi: lėktuvas turėjo būti didesnis ir greitesnis nei šiuo metu naudojamas „Spartan“, skristi toliau be nusileidimo ir turėti funkcijų, kurios karo metu praverstų sąjungininkams. „Ne paslaptis – viena iš funkcijų papildymas kuro ore funkcija. Savo naikintuvų neturime, bet sąveikoje su sąjungininkais tokių orlaivių labai trūksta“, – teigė Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis.

Opozicija abejoja sprendimo tikslingumu ir finansiniu poveikiu. „Tikrai galiu pasakyti – politinei valdžiai pasikeitus po trijų metų, šitas projektas tikrai bus audituotas. Jei nuvesime iki galo, jei bus sudėti parašai – jis tikrai bus audituotas. Ir visi, kurie prisidėjo prie šito projekto, turės atsakyti į klausimus“, – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pridūrė: „Nesustiprina mūsų Lietuvos, o susilpnina. Nes mes išleisime 800 mln. lėktuvams, kurie skirti ne atgrasymui, ne gynybai, o visai kitiems dalykams – transportavimui, žmonių evakuacijai.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministerija tikina, kad lėktuvams numatyti pinigai bus rasti papildomai ir nepaveiks kitų prioritetų, pavyzdžiui, oro gynybos. Vis dėlto opozicija sako, kad mastas milžiniškas. „Pakeldami mokesčius Lietuvos žmonėms mes surinksime 500 milijonų. Šitas projektas su 700 mln. – pusantro Gynybos fondo. Jūs galite įsivaizduoti?“ – retoriškai klausė L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas / A. Ufarto/ELTOS nuotr.

Karininkai argumentuoja, jog sprendimas keisti platformą neišvengiamas, nes esami „Spartanai“ sensta, o modernizacija kainuotų brangiai. „Pirmasis orlaivis pasiekia savo techninio eksploatavimo pabaigos laiką 2036 m. Ką reikės padaryti, kiek kainuos – gamintojas šiandien dienai negali atsakyti“, – nurodė A. Matutis. Skaičiuojama, kad vien modernizacija kainuotų mažiausiai 153 mln. eurų.

Nors apie „Spartanų“ senėjimą buvo žinoma anksčiau, sprendimas dėl naujų braziliškų orlaivių paskelbtas prieš kelis mėnesius, be platesnių viešų diskusijų. Pasirinkus Brazilijos pasiūlymą, „Airbus“ dar kartą pasiūlė pirkti jų lėktuvus. Renkantis Europietiškus lėktuvus galima pretenduoti į europinę pagalbą pagal naują priemonę SAFE.

Prezidentas pirmadienį palankiai vertino naują europinę pagalbą. Sakė, kad Lietuva kitoms reikmėms naudosis už milijardus.

Ministerija, kitaip nei prezidentas, nemato didelės naudos. Nusprendus pirkti iš Brazilijos – europinė pagalba ir taip negalioja. „ES biudžetas didesnis nei SAFE programa, SAFE programa – tik paskola, ne subsidija, dėl to ieškoma kitų alternatyvų“, – aiškino L. Maskaliovienė.

Politiniame fone – ir geopolitinės dilemos. JAV svarsto karių Europoje mažinimą, o buvęs prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad, jeigu europiečiai nori Amerikos saugumo, turi susimokėti – pirkti Amerikos ginkluotę. Opozicija tvirtina, kad tokio masto įsigijimas turėjo būti vertinamas ir politiškai, stiprinant ryšius su sąjungininkais, o ne pasirenkant Braziliją – BRICS narę. „Amerikiečiai turi geras alternatyvas. Europiečiai turi. Gal jos neatitinka tokių dirbtinai sukurtų reikalavimų, kur kariuomenė sukūrė – reikia tokio atstumo, tokio greičio. Kiekvieną iš tų reikalavimų galima labai aiškiai nuginčyti“, – teigė G. Jeglinskas.

Giedrimas Jeglinskas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Diskusijas paaštrino ir techninės detalės: Lietuva, be kitų kriterijų, kėlė reikalavimus dėl mažesnio triukšmo bei vadovams skirtos specialios kapsulės. Vieninteliai brazilai pasiūlė lėktuvą su reaktyviniu varikliu, o ne propeleriais. Reaktyvinis lėktuvas greitesnis ir tylesnis.  Kariuomenė tvirtina jokio konkretaus tipo nenurodžiusi. „Karinės oro pajėgos niekada konkretaus orlaivio tipo ir nekėlė rengdamos operacinius reikalavimus“, – sakė A. Matutis. Vis dėlto L. Kasčiūnas replikavo: „Gali nerašyti konkrečiai „reaktyvinis“ ar „turbopropelerinis“. Gali surašyt kitus parametrus, kurie tiktų reaktyviniam.“

Opozicija ragina viešinti ar bent jau STT pateikti Valstybės gynimo tarybos dokumentus, kur buvo apsispręsta dėl brazilų orlaivių. „Turėtų būti ir normali ta pati prezentacija, kurią turėjome VGT. Noriu, kad NSGK nariai pamatytų iš KAM ir kariuomenės“, – akcentavo G. Jeglinskas. Tuo metu L. Kasčiūnas pridūrė: „Labiausiai kerta per autoritetą visos krašto apsaugos sistemos tokie pirkiniai, kurių tikslingumo nieks iki galo negali paaiškinti.“

Ministrė Dovilė Šakalienė kritiką dėl braziliškų lėktuvų pasirinkimo komentavo su pašaipa. Kad ji nepagrįsta ir juokinga.