Pasak vieno iš pataisų projekto iniciatorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokį sprendimą reikėjo priimti kur kas anksčiau.

„Sveikinu Seimo sprendimą, kad užkirto kelią tam, kad žmonės, kurie gynė valstybę dar tada, kai vyko patys svarbiausi, galbūt lemtingiausi momentai jos raidai – iki pučo, neišmesti į gatvę“, – BNS teigė V. Bakas.

Priimtomis pataisomis užkertamas kelias iš tarnybinių butų iškeldinti į atsargą išėjusius Lietuvos kariuomenės kūrėjus, kurie pradėjo tarnauti iki 1991 metų rugpjūčio 23 dienos, o sutartis dėl butų nuomos pasirašė iki 2001 metų liepos 1-osios.

Pasak V. Bako, tokių žmonių šiuo metu yra 10–20, taip pat įstatymo pataisose nekalbama apie butų privatizavimą, kalbama apie gyvenimą tuose butuose ir tik tuo atveju, jeigu nėra kur gyventi.

„Šitas įstatymas nėra įtvirtinantis privilegijas. Jis, viso labo, pasakantis, kad negalima iškeldinti, nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų“, – sakė V. Bakas.

Tokius karius iš tarnybinių butų būtų galima iškeldinti tik tuo atveju, jeigu jiems būtų suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.

Tačiau priimtoms įstatymo pataisoms priešinosi buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, jis įsitikinęs, kad šią problema reikėjo spręsti kitais būdais.

„Šimtai žmonių iš tų tarnybinių butų baigę tarnybą išsikraustė ir persikėlė gyvent kitur, tai, man atrodo, kad tų žmonių atžvilgiu, toks įstatymas nėra teisingas“, – BNS sakė J. Olekas.

Buvęs krašto apsaugos ministras teigė žinantis, kad kai kuriems į atsargą išėjusiems Lietuvos kariuomenės kūrėjams tarnybiniai būstai yra reikalingi, tačiau jis teigia, kad buvo galima jiems pasiūlyti butus išsipirkti.

Su tokia buvusio krašto apsaugos ministro nuomone nesutinka „Karių teisių gynimo centro“ generalinis direktorius Laimonas Jakas, teigiantis, kad daugumai kariuomenės kūrėjų bankai nesutinka duoti paskolos.

„Tokių žmonių yra pora dešimčių. Kai kuriems 50 metų, kitiems – ir apie 70 metų. Ta prasme, jiems gauti būsto paskolą yra be šansų“, – BNS teigė L. Jakas.

Pasak NSGK pirmininko  V. Bako, remiantis 1992 metais priimtu ir iki 2001-ųjų galiojusiu Civiliniu kodeksu, kariams buvo suteikta garantija, kad baigę tarnybą jie galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose.

Taip pat buvo nustatyta į senatvės pensiją išėjusio gyvenamosios patalpos nuomininko teisė būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.

Anot V. Bako, šios karių teisės ir garantijos buvo panaikintos 2012 metais priėmus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis buvo atsisakyta tarnybinių butų.