„Pagrinde apeliuojama į emocijas, kad kuo daugiau žmonių emocijas sužadintų. Mes suprantame tą jaudulį žmonių, kad jiems tikrai rūpi ir švarus oras, ir gamta, ir miškas, ir jų gėrybės, ir apskritai gyvenamoji vieta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė.
„Bet iš tikrųjų tie dalykai yra stipriai išnaudojami melagienoms kurti, teigiama, kad visi miškai bus iškirsti, visas poligonas bus iškirstas arba kad poligono išvis nebus – bus tik iškirstas miškas, jis parduotas ir kažkas pasiims tuos pelnus“, – kalbėjo ji.
Veikia vietiniai veikėjai
Pasak A. Ūsienės, priešiškų valstybių informaciniuose kanaluose kol kas nepastebėta žinučių apie planus Kapčiamiestyje.
„Ten daugiau fiksuojama kaip faktinė informacija. Manome, kad šiuo metu tam tikri veikėjai labiau išnaudojami viduje, kad būtų palaikoma emocinė įtampa“, – sakė kariuomenės atstovė.
„Yra įsijungę tie veikėjai, kurie visais valstybei svarbiais klausimais kalba, kursto aistras ir manipuliuoja informacija. Manipuliacija yra viena iš propagandos technikų, pasakoma lyg ir tiesa, bet neparodoma kita medalio pusė“, – teigė ji.
Manome, kad šiuo metu tam tikri veikėjai labiau išnaudojami viduje, kad būtų palaikoma emocinė įtampa.
Pasak kariuomenės atstovės, manipuliuojama ir istorinės atminties temomis, neva bus išniekintas partizanų arba Holokausto atminimas, esantis tose vietose.
„Prieita net iki tokių manipuliacijų, kad lyginama su Sausio 13-ąja, teigiama, kad ten, kur bus šaudyklos, bus arti gyvenamųjų namų ir žmonėms bus pažeista klausa, žodžiu, kaip Sausio 13-ąją“, – sakė A. Ūsienė.
„Reikėtų pastebėti, kad kariuomenė absoliučiai rūpinasi istorine atmintimi. Mūsų žinutė visuomenei: mes gerbiame partizanų atminimą, rūpinamės, kad apskritai tokie dalykai kaip Holokaustas daugiau nepasikartotų“, – teigė ji.
Anot A. Ūsienės, manipuliuojama ir poligonų kiekiu Lietuvoje bei kitose regiono valstybėse, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje.
„Tarkime, ta pati Latvija, teigiama, kad ji turi tik du poligonus ir dydžiu yra panaši į Lietuvą, nors turi perpus mažesnę kariuomenę, tačiau jos du poligonai yra didesnio ploto negu Lietuvos visi dabartiniai devyni turimi ir dar steigiamas Rūdninkų poligonas“, – sakė kariuomenės atstovė.
Kitos žinutės kalba apie dabar esančių poligonų neišnaudojimą ir tai, kad dar nebaigta statyti infrastruktūra Rūdninkuose, o jau ieškoma vieta naujam poligonui.
„Norime aiškiai pasakyti, kad Rūdninkų poligonas pirmiausia statomas Vokietijos brigadai. Ten bus visas Vokietijos karinės brigados gyvenamasis miestelis. Visiškai negalima lyginti su Kapčiamiesčio poligonu, kuriame gyvenamosios patalpos, tokios kaip kareivinės, nenumatomos. Tad teiginys, kad Rūdninkai neišnaudojami, yra manipuliacija“, – kalbėjo A. Ūsienė.
Ieško kompromiso
Penktadienį į Kapčiamiestį pristatyti poligono steigimo planų ir atsakyti į gyventojų klausimus vyks krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai.
„Mes atliepiame žmonių lūkesčius ir sieksime, kad iškėlimas būtų minimalus. Suprantame klausimo jautrumą, tai skaudu žmonėms, tačiau sieksime kompromiso, kad kuo mažiau būtų turto paėmimo žemės savininkų“, – žurnalistams teigė KAM Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius.
Penktadienį vyksiantis susitikimas bus antrasis pristatymas vietos bendruomenei.
Anot A. Daškevičiaus, atskirai su gyventojais, kurių sodybos patektų į poligono teritoriją, gyvai nekalbėta, su kai kuriais bendrauta el. paštu.
Susitikimo metu ketinama pateikti daugiau informacijos, kurios sodybos patenka į mokymo teritoriją, kam reikės kraustytis, o kas galės likti, taip pat bus atsakyti klausimai dėl verslo galimybių teritorijoje.
„Po šio susitikimo bus tiesiogiai susitikimai su gyventojais, grupėmis, gyvenvietėmis, kaimais, verslu. (...) Tikimės, kad išgirdę konkrečius atsakymus, bendruomenė bus nuraminta“, – teigė KAM atstovas.
Pasak A. Daškevičiaus, planuojama, kad sodybų išpirkimui bus skirta apie 40 mln. eurų, tačiau galutinė suma gali būti mažesnė, nes potenciali teritorija kinta, dalis sklypų nepateks į poligoną, dalis pateks į mokymo teritoriją, kur civilinė veikla galės būti vykdoma, tad dalis gyventojų žmonių gali pasirinkti likti ir neparduoti sklypų.
A. Daškevičiaus teigimu, šaudyklų zonose civilinė veikla bus labai ribojama dėl saugumo, o kitose poligono dalyse – žymiai laisviau.
„Tai nebus mums naujiena, taip vyksta jau esamuose poligonuose Pabradėje ir Gaižiūnuose. Gyventojams sudaroma judėjimo laisvė, jie gali patekti į savo sodybas, miškus, tam nebus trukdoma. (...) Vietinis verslas ir kaimo turizmas galės vykdyti veiklą“, – sakė jis.
Pirmosios pratybos poligone planuojamos 2028 metais.
BNS rašė, kad Kapčiamiestyje poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis. Jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Pernai gruodį taip pat paskelbta apie ketinimus dvigubinti Tauragės poligono dydį.
KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)