Garsiausias iš skandalų – „auksiniai šaukštai“, nepaisant to, kad pati kariuomenė tikina dvejus metus mėginanti įrodyti, jog buvo apgauta – pakenkė jos pasitikėjimo reitingams.

Neprideda jo ir antraštės, skelbiančios apie neblaivių karių sukeltas avarijas, prastose sąlygose atsidūrusius šauktinius ar pratybų išgąsdintus provincijos miestelių gyventojus, kurios, beje, toli gražu nebūtinai yra tiesa.

Tačiau dar didesnis pavojus yra tas, kad visi šie faktai tuoj pat atsiranda Rusijos žiniasklaidos puslapiuose su rėksmingomis antraštėmis. NATO, tai reiškia ir Lietuvos kariuomenė, jau seniai yra tapusi priešiškos propagandos taikiniu.  Kuo labiau sumenkinti piliečių pasitikėjimą savo valstybės kariuomene, vadinasi, ir sumažinti paramą jai - tos propagandos tikslas.

Pernai į šaukimą atlikti pareigą tėvynei atsiliepė  tūkstančiai jaunuolių, tačiau dar tik pradėjus šauktinių patikrą pasipylė vieši jaunuolių skundai ir nepasitenkinimas, o  kai kurie net pravirko.

Lietuvos žiniasklaidoje radosi pranešimų apie esą netinkamą vadų elgesį, smurtą, šauktinių apsinuodijimą maistu, per pratybas patirtas traumas, o esą neblaivūs kariai nuolat įsivelia į  įvairias situacijas. Tačiau karo policijos atstovas tikina, kad kariuomenės teritorijoje negali būti net kalbos apie svaigalų vartojimą ar laikymą, kiekvienas atvejis yra kruopščiai ištiriamas, kariuomenė yra atvira visuomenei.

Tie kariai – mūsų kaimynai, draugai, mūsų artimieji. Jie ateina iš tos aplinkos, kurioje tos problemos, nori ar nenori, egzistuoja. Jie visa tai atsineša. Jeigu jie užsideda uniformą, tai nereiškia, kad jie per vieną dieną tampa visai kitokiais žmonėmis.

„Kariuomenė ir karo policija to netoleruoja. Dedame visas pastangas, kad to nebūtų. Tokie dalykai – tikrai vienetiniai atvejai. Dažniausiai pastebėjome, kad šauktiniai po išvykimo į namus ar atostogauti grįžta neblaivūs“, – sako Lietuvos kariuomenės Karo policijos viešųjų ryšių karininkas kapitonas Pavelas Lukjanovas.

Šiemet Lietuvos kariuomenėje atliktos 64 prevencinės operacijos, individualiai patikrinta daugiau kaip 6,5 tūkst. karių. Išaiškinti 32 atvejai, kai kariams nustatytas girtumas. Visais atvejais pradėti vidiniai tarnybiniai tyrimai.

Kariuomenės psichologė sako, kad  po kurio laiko paaiškėja, jog maždaug penktadalis šauktinių turi vienokių ar kitokių problemų, atsineštų iš savo artimos aplinkos, neretai prireikia pagalbos ir kario artimiesiems.

„Tie kariai ateina iš tos pačios visuomenės, kurioje mes visi augame, gyvename. Tie kariai – mūsų kaimynai, draugai, mūsų artimieji. Jie ateina iš tos aplinkos, kurioje tos problemos, nori ar nenori, egzistuoja. Jie visa tai atsineša. Jeigu jie užsideda uniformą, tai nereiškia, kad jie per vieną dieną tampa visai kitokiais žmonėmis“, – situaciją komentuoja Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo vyriausioji psichologė kapitonė Danutė Lapėnaitė.

Ko gero, niekam nekyla abejonių, kad valstybės gynybos sėkmę lemia gyventojų parama, kai valstybę gina motyvuoti ir nesuklaidinti piliečiai. Pastaruoju metu, ypač po Krymo aneksijos, Lietuvos kariuomenė sulaukė pasitikėjimo ir visuomenės paramos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai įvairias organizacijas nusprendė paremti 547 tūkst. gyventojų, skirdami joms apie 15 mln. eurų.  Daugiausia lėšų iš gyventojų pervestos pajamų mokesčio dalies  gavo kariuomenė. Jai savo sumokėto pajamų mokesčio dalį skyrė 6,5 tūkst. gyventojų. Ši suma siekia per 276 tūkst. eurų. Labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“ iš daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų gavo per 158 tūkst. eurų, benamius gyvūnus globojanti „Lesė“ – per 94 tūkst. eurų iš 3,7 tūkst. gyventojų.

Tačiau didėjantį  kariuomenės finansavimą lydi skandalai dėl vykusių viešųjų pirkimų. Didžiausią smūgį pasitikėjimu kariuomene smogė vadinamasis „auksinių šaukštų“ pirkimo skandalas. Šitą istoriją Rusijos žiniasklaida išnaudojo saviems tikslams. Tokio pobūdžio skandalai smogia pasitikėjimui kariuomene, visuomenėje aktyvėja reikalavimai gynybai skirtas lėšas verčiau skirti socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai arba  švietimui.

Finansų ministerijos duomenimis, šiemet be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos švietimui skirta apie 1,5 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – beveik 2 mlrd., socialinei apsaugai – 4,5 mlrd., gynybai – 643 mln. eurų.

Paprastai visas tarptautines pratybas lydi kai kurių leidinių ar portalų skambios straipsnių antraštės apie kariškių trenksmo neva išgąsdintus  gyventojus, kariškių sukeltus eismo įvykius.

Kovą socialiniuose tinkluose, internetinėje žiniasklaidoje pasirodė melaginga informacija apie neva Klaipėdoje per karines pratybas panaudotas dujas, dėl kurių mirė penki žmonės. Lietuvos kariuomenė teikė objektyvią informaciją, tačiau melas nesustabdomai sklido rusiškais ir net lenkiškais kanalais: pranešta, kad NATO prieš savo karius naudoja biologinį ginklą ir radioaktyvias medžiagas, tačiau Baltijos šalys pasirengusios išskėstomis rankomis pasitikti okupacines NATO pajėgas. Informacinių technologijų ekspertas sako, kad tokiu būdu siekiama juodinti NATO, skaldyti šiai organizacijai priklausančių valstybių vienybę ir tai ypač aktualu dabar.

„Visai natūralu, kad mūsų didysis ir piktasis kaimynas gąsdina mus. Jie automatiškai naudoja informacinių karų juodąsias technologijas tam, kad supurvintų Lietuvą, kad mūsų piliečiai nenorėtų, kad ta kariuomenė čia būtų, kad kontingentas didėtų. Dėl to mes esame gąsdinami įvairiomis priemonėmis: tai šiandien penkis apnuodijo, rytoj gal 20 bus papjautų?“ – sako informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

NATO pajėgų, o taip pat ir Lietuvos kariuomenės, reputacijos menkinimas - viena iš rusiškos propagandos krypčių. Kita vertus, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremliui labai svarbu Rusijos vidaus auditoriją įtikinti, kad Rusija iš visų pusių apsupta NATO, dėl to turi gintis.

„Paprasčiausiai prisimenu šaltojo karo informacinę realybę, kai NATO ir Sovietų sąjunga lygiai taip pat kovojo tokius informacinius karus, kai buvo didinami kokie nors kontingentai Vokietijoje arba pervežami pajėgumai į Vokietiją ir staiga vykdavo tam tikros visuomeninio pasipriešinimo akcijos Sovietų Sąjungos simpatikai reaguodavo vienaip ar kitaip“, – sako N. Maliukevičius.

Jis pabrėžia – Baltijos šalių gyventojai privalo suvokti, kad mes atsidūrėme priešiškame  informaciniame lauke ir jame dar kurį laiką liksime, todėl labai svarbu, kad visuomenė atskirtų, neigiamus dalykus kariuomenėje, nuo dirbtinai kuriamų. Todėl pati kariuomenė turi būti atvira visuomenei, aiškinti vykstančius procesus, informuoti apie savo veiksmus. Prie to galėtų prisidėti ir politikai. Taip pat būtina vengti visų įmanomų pažeidimų kariuomenėje, kad ir kokie jie bebūtų.