„Civilės moterys seksistinį elgesį atpažįsta dažniau. O karės moterys jį nori nenori priima kaip natūralų“, – sako Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorė Jūratė Novogrodskienė. Ji priduria, kad karės taip pat daug rečiau atpažįsta ir seksualinį priekabiavimą.

Vis dėlto, anot J. Novogrodskienės, Lietuva neatsilieka nuo NATO valstybių. Merginos priimamos į LKA, be to, jos dabar atlieka karo tarnybą baziniame lygmenyje, ką anksčiau galėjo tik vyrai.

– Buvo atlikta ir pristatyta lygių karjeros galimybių krašto apsaugos sistemoje analizė. Kodėl tokios prireikė?

– Yra įvairiais aspektais vykdoma valstybinė lyčių lygių galimybių ir apskritai lygių galimybių programa. Krašto apsaugos ministerija taip pat prisijungė ir turi numačiusi priemones. Viena tų priemonių – ištirti, kokia padėtis krašto apsaugos sistemoje karjeros ir moterų bei vyrų lygių galimybių požiūriu.

– Kokia esminė išvada? Ar kariuomenėje vyrams ir moterims sudaromos lygios galimybės?

– Tai toks pat klausimas, ar visuomenėje visi lygūs. Žinoma, kad nelygūs. Labai natūralu, kad ne visi lygūs. Tačiau tyrimas atskleidė kai kuriuos specifinius dalykus, kurie iš tikrųjų taisytini ir opūs. Kadangi pjūviai buvo ne tik moterų ir vyrų lygių galimybių, bet ir civilių bei karių, buvo nustatyti du aspektai. Viena vertus, civilės moterys turi problemų, kai, pvz., nori imtis kažkokios iniciatyvos. Tada yra neaiški karjeros perspektyva ir ne visada į jas atsižvelgiama. Taip pat moterys teigia, kad joms sunkiau, ypač karėms, užimti aukštesnes pozicijas, reikia įdėti daugiau pastangų, kad jos būtų pripažintos kitų karių, taptų būrio vadėmis.

Kitas aspektas – kariuomenėje nepakanka informacijos apie karjeros galimybes. Pvz., yra tokių problemų, kai, grįžę iš tarptautinių misijų, kariai negauna tų pačių pareigų. Todėl tampa neaiškios net artimiausios perspektyvos. Taip pat Krašto apsaugos ministerijos ir sistemos darbuotojų karjera apskritai vertinama gana tradiciškai, nes visi, ypač kariai, įsivaizduoja, kad tai tiesioginis kilimas laiptais, kai užimamos vis aukštesnės pareigos.

Tai tradicinis požiūris, kad blogas tas pėstininkas, kuris nenori tapti generolu. Tačiau iš tikrųjų karjeros galimybes reikėtų vertinti šiuolaikiškai: pirmiausia tai pasitenkinimas, be to, karjeros sistemoje galimas ne tik vertikalus, bet ir horizontalus mobilumas. Kol kas apie 60 proc. respondentų nesupranta, kad pasitenkinimas darbu, kuris krašto apsaugos sistemoje aukštas, jau savaime yra tam tikra karjeros sėkmė.

Dar viena problema – reglamentavimas tikrai neprastas, priimta karjeros politikos koncepcija, 2012 m. atnaujinta valstybės tarnautojų karių ir karininkų koncepcija, tačiau, kaip labai dažnai atsitinka ir ką nustatė tyrimas, teisinis reglamentavimas toli gražu neatspindi gerų intencijų, kurios priimtos norminiuose aktuose, įgyvendinant praktiškai.

– Kiek civilių ir karių moterų yra krašto apsaugos sistemoje?

– Visoje krašto apsaugos sistemoje civilis komponentas (civiliai darbuotojai) sudaro tik 15 proc. viso personalo. Moterys sudaro maždaug 16–26 proc. Kariuomenėje – apie 16 proc., civiliame komponente – per 30 proc., o kai kur kuriose pozicijose (pvz., KAM) vos ne 50 proc. Kitaip tariant, pasiskirstymas labai nevienodas. Tai turbūt lemia organizacijos, ypač karinės dalies, specifika.

– Ar skaičius keičiasi? Siekiama pritraukti daugiau moterų?

– Apskritai moterų integracija į karines struktūras, pvz., NATO šalyse, labai akivaizdi, jos labai dažnai pripažįstamos kaip lygiavertės (bent jau formaliai, teisės aktuose). Žinoma, pasitaiko įvairių atvejų, kai, tarkim, situacija sunkesnė – pati gamta nulemia, kad moterys ir vyrai ne visada gali atlikti tas pačias funkcijas. Kita vertus, Lietuva visiškai neatsilieka nuo NATO valstybių. Į Lietuvos karo akademiją priimamos merginos. Merginos išsikovojo ir dabar atlieka karo tarnybą baziniame lygmenyje, kur anksčiau priimdavo tik vyrus.

– Ar nagrinėjote tokius klausimus, kaip seksizmas, seksualinis priekabiavimas?

– Taip, nagrinėjome ir seksistines situacijas, ir seksualinį priekabiavimą. Seksualinio priekabiavimo atvejų yra daug mažiau, seksistinį elgesį moterys nurodo dažniau. Problema, kad civilės moterys seksistinį elgesį (nepagarba, įvairūs anekdotai, kvietimai ir t. t.) atpažįsta daug dažniau. O karės moterys, kadangi dažnai viena moteris būna tarp daugelio vyrų, seksistinį vyrišką elgesį nori nenori priima kaip natūralų. Dėl to atrodo, kad jos daug rečiau atpažįsta ir seksualinį priekabiavimą, ir seksistinį elgesį. Susiduriame su situacija, kad civilės moterys sako, jog nepagarbaus elgesio su moterimis iš vyrų pusės daug mažiau, o karės dažniau nurodo, kad priekabiavimo atvejų yra.