Parlamentas baigdamas pavasario sesiją šią savaitę po pateikimo pritarė tokiai įstatymo pataisai, kurią inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pataisą registravęs A.Paulauskas pabrėžia, kad daugiau kaip prieš du dešimtmečius skirdama kariškiams ir jų šeimoms tarnybinius butus valstybė garantavo, kad jie likti gyventi butuose galės ir pasibaigus tarnybai.

Teisę likti tarnybiniame bute numatė iki 2001-ųjų galiojusi Civilinio kodekso nuostata. Pagal ją, tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją, iškeldinamas galėjo būti tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Šiai nuostatai netekus galios, o 2012 metais Krašto apsaugos ministerijai atsisakius tarnybinių butų, jie parduodami aukcionuose.

„Kalbama apie karius, kurie atliko tarnybą ir buvo aprūpinti tarnybiniais butais, tačiau 2012 metais priėmus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarybos įstatymą buvo atsisakyta tarnybinių butų ir tarnybiniai butai kartu su gyventojais atiduoti Turto bankui. Dabar Turto bankas iškeldina tuos žmones, nors suteikiant šitus butus nuo 1992 metų, pagal iki 2001 metų galiojusį kodeksą, jiems buvo suteikta galimybė ir baigus tarybą gyventi tuose butuose. Šiandien daugelis tų žmonių yra pakankamai solidaus amžiaus ir įpirkti tų butų neturi galimybių, ir būtų iškeldinti į gatvę“, – situaciją pristatė A.Paulauskas.

Pagal A.Paulausko projektą, ne mažiau kaip penkerius metus kariuomenėje  tarnavę kariai, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 metų sausio, turėtų teisę privatizuoti butus, jei iki gaudami tarnybinį butą nebuvo jau pasinaudoję galimybe privatizuoti kitas gyvenamąsias patalpas ir šiuo metu neturi nuosavo būsto.

„Su manimi buvo susitikę kokie 20 žmonių, aš jų klausiau, kiek tokių gali būti, yra apie du šimtai žmonių, kurie yra atlikę karo tarnybą ir gyvena tokiuose butuose“, – į klausimą, kiek karių gyvena tokiuose butuose, atsakė komiteto vadovas.

Pagal jo projektą, būtų galima privatizuoti ir butus, kurie jau perduoti Turto bankui, o pagal šią įstatymo nuostatą privatizuojami butai  karių šeimoms atsieitų „jų likutinės vertės, kuria buvo apskaitytos Krašto apsaugos ministerijos sistemos struktūriniuose dariniuose, kaina“.

Seimo komiteto vadovas kartu pažymi, kad Krašto apsaugos ministerija 1996 metais dalį tarnybinių butų  lengvatinėmis sąlygomis leido privatizuoti Karinių oro pajėgų karininkams, todėl pagal lygiateisiškumo principą tai turi būti leista padaryti ir kitiems kariškiams.

„Valstybė skirdama kariškiams ir jų šeimoms tarnybinius butus prieš daugiau kaip du dešimtmečius,garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės likti gyventi. Tačiau šiomis dienomis, buvę ir esami kariai, dėl butų, kuriuose gyvena porą dešimtmečių, priversti kovoti Turto banko organizuojamuose aukcionuose“, – pataisų aiškinamajame rašte sako A.Paulauskas.

Jis pažymi, kad didžioji dalis karių jau yra tokio amžiaus, jog jiems sudėtinga konkuruoti aukcionuose su kitais potencialiais butų  pirkėjais, kadangi pradinė butų  kaina siekia 40-50 tūkst. eurų. „Dėl to iškyla grėsmė prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, nes minėtos sumos yra gana didelės, o bankai nesuteikia paskolų garbaus amžiaus sulaukusiems asmenims“, – teigia komiteto vadovas.