Seime svarstoma, kas ir kiek gali kontroliuoti slaptąsias, specialiąsias, operatyvines priemones, tarp jų ir slaptą telefonų pasiklausymą taikančių tarnybų veiklą.

Pripažino, kad priežiūros stinga

Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas surengė klausymus dėl operatyvinės veiklos taikymo ir priežiūros Lietuvoje.

Komiteto vadovas informavo, kad Seimo rudens sesijoje bus svarstoma nemažai pakeitimų operatyvinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. „Norėtume juos suderinti su suinteresuotomis institucijomis ir, kiek įmanoma, su visuomenės atstovais, nes visuomenėje ir žiniasklaidoje nuolat keliami klausimai, susiję su slaptaisiais dalykais, su tais metodais, kuriuos taiko operatyvinės tarnybos. Todėl būtina tobulinti šių institucijų darbą, kad atsirastų daugiau pasitikėjimo jų veikla, nes be pasitikėjimo nebus ir teigiamų rezultatų“, - sakė A.Anušauskas.

Diskusijos metu be kita ko nagrinėta, ar operatyvinės tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD), Krašto apsaugos ministerijos II operatyvinės veiklos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei kitos – nepiktnaudžiauja savo įgaliojimais, ar yra pakankamai gerai kontroliuojamos, kas privalo tai daryti.

„Kai analizuoji viešojoje erdvėje pasitaikančią informaciją, Lietuva atrodo kaip išskirtinė valstybė, kurioje kontrolės nėra arba ji labai silpna. Gal ir galima sutikti, kad Lietuvoje nėra pakankamas operatyvinių tarnybų kontrolės gylis. Bet klausimas toks – kokius kontrolės mechanizmus reikia pasirinkti, ką reikia daryti? Dalį pasiūlymų NSGK jau yra apsvarstęs, dalis dar laukia svarstymų“, - kalbėjo A.Anušauskas.

Gali būti įpareigotas Seimo kontrolierius

Pasak NSGK vadovo, komitetas yra svarstęs galimybę įsteigti atskiro Seimo kontrolieriaus, kuris užsiimtų tik operatyvinės veiklos subjektų priežiūra, pareigybę. „Žvalgybos institucijų kontrolieriaus funkcijas galima būtų perduoti atskiram Seimo kontrolieriui, nieko naujo per daug neišradinėjant. Tai galėtų būti išeitis“, - sakė A.Anušauskas.

Pagal Konstituciją, Seimo kontrolieriaus institucija tiria žmonių skundus dėl jų pažeidžiamų teisių. Tačiau Seimo kontrolieriai neturi realių svertų įgyvendinti savo sprendimus, netgi jeigu pripažįstama, kad skundas turi pagrindo.

Kita vertus, Seime yra ir pasiūlymų steigti visiškai atskirą, nepriklausomą instituciją, kuri imtųsi operatyvininkų kontrolės ir žmonių skundų dėl jų veiklos nagrinėjimo. Bet tam pritaria ne visi politikai. „Toks generalinis inspektorius ar kontrolierius Lietuvos sąlygomis nebūtų tinkama institucija, nes tai būtų dar vienas nekontroliuojamas Vyriausybės ar Seimo daugumos instrumentas. Nebent būtų pateisinama kokia nors kontroliuojančioji taryba, sudaryta iš įvairių politinių jėgų ir institucijų atstovų“, - sakė NSGK narys Rimantas Smetona.

Pačios specialiosios tarnybos kol kas nepateikė savo požiūrio, kaip derėtų užtikrinti jų kontrolę. Diskusijoje dalyvavę prokurorai, saugumiečiai ir policininkai užsiminė, kad apsisprendimas šiuo klausimu turėtų būti politinis, kitaip tariant, Seimas pats turėtų apsispręsti, kaip reglamentuoti šį klausimą.

Piktinosi pasiūlymais

Diskusijos Seime metu Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigė: „Mes iš esmės esame prieš kontrolierių įstaigų skaičiaus didinimą, nes jų jau pristeigta nemažai. Tai panašu į lėšų švaistymą. Tačiau vis dėlto vienintelis kontrolierius, kuris dar galėtų atsirasti, tai būtų kontrolierius, kuris vykdytų operatyvinę veiklą vykdančių institucijų priežiūrą. Svarbu, kad tas kontrolierius nebūtų tik skundų gavėjas ir atsakinėtojas. Svarbu, kad būtų ir analitinė veikla vykdoma. Manau, tokią kontrolieriaus idėją daug kas palaikytų“.

„Kiek dar kontroliuoti galima? Man atrodo, pakanka tos kontrolės. Žmonės suvokia, kad nieko daug neduos naujas kontrolierius ar kontroliuojančios organizacijos, tik brangiau kainuos“, - pasipiktinęs kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) katedros vedėjas Petras Ancelis.

Jis abejojo, ar yra reikalinga atskira institucija, kuri kontroliuotų operatyvinės veiklos subjektus. „Ar maža prokuroro? Visose šalyse tuo užsiima prokuroras. O kuo mes pas save pavertėme prokurorą? Ir tyrimą vykdo, ir kontroliuoja, ir prižiūri įstatymų vykdymą, ir teismuose kaltinimą atstovauja. Kontrolę reikėtų atskirti nuo tardymo. Labai būtų protinga. Tada prokuroras galėtų užsiimti kontrole“, - siūlė P.Ancelis.

„Jeigu stiprinsime kontrolę, jeigu plėsim institucijas, ar gebėsime efektyviai tirti nusikaltimus, kuriuos tiriant ir yra taikomi operatyvinės veiklos metodai, tarp jų ir telefonų pokalbių pasiklausymas“, - retoriškai klausė MRU docentas Darius Urbonas. Jo nuomone, „tam tikra kontrolės sistema ir šiandien egzistuoja Lietuvoje, todėl jos nereikėtų plėsti, tereikia tik tobulinti“.

Norėtų ne „bedantės“ komisijos

Be to, parlamente dar diskutuojama, ar Seime turi veikti atskira komisija ar komitetas, kuris užsiimtų parlamentine operatyvinės veiklos kontrole.

„Jeigu Seime atsirastų veiksni Operatyvinės veiklos kontrolės komisija, tas tikrai netrukdytų“, - užsiminė A.Anušauskas. Iki šiol veikusi Operatyvinės veiklos kontrolės komisija, kuriai vadovavo Konstituciją sulaužęs, bet parlamentaro mandatą per apkaltą išsaugojęs Aleksandras Sacharukas, buvo iš esmės „bedantė“, nesugebėjusi tinkamai ir iki galo išnagrinėti jokių jai pateiktų klausimų.

Kita vertus, yra siūloma Seime steigti atskirą Žvalgybos komitetą arba operatyvinę veiklą vykdančių institucijos priežiūros pakomitetį NSGK sudėtyje.

Svarstys revoliucinę pataisą

H.Mickevičius diskusijos metu kėlė klausimą, ar bus priimtos Seimo nario Konstanto Ramelio pasiūlytos pataisos, kurios įpareigotų operatyvines tarnybas informuoti pilietį, jeigu yra nutraukiama prieš jį vykdyta operatyvinė veikla ir leistų susipažinti su jos metu surinkta informacija.

„Apskritai, kelčiau klausimą, kas yra dabar egzistuojanti Lietuvoje operatyvinė įskaita? Negali tokios būti. Jeigu operatyvinė medžiaga surenkama, bet ji nepatenka į teismą, ji turi būti nedelsiant sunaikinama, o ne pervedama į kažkokią operatyvinę įskaitą. Siūloma K.Ramelio pataisa galėtų būti priimta ir ji išspręstų šią problemą. Žinoma, asmuo galėtų susipažinti ne su visa apie jį surinkta informacija – slaptieji agentai ar stoginės organizacijos, matyt, neturėtų būti atskleidžiamos“, - sakė žmogaus teisių gynėjas.

NSGK vadovas A.Anušauskas pranešė, kad K.Ramelio pataisa irgi bus svarstoma Seimo rudens sesijoje, tačiau nedrįso prognozuoti, ar tikrai ji bus priimta. „Komitete dėl jos dar nesitarėm. Kiekvienas įstatymas sulaukia oponentų, kitokios argumentacijos, įvairių pasiūlymų. Šis, matyt, irgi sulauks. Todėl dabar nebūtų lengva pasakyti, koks įstatymas Seime gims iš šio K.Ramelio pasiūlymo ir ar jis apskritai bus priimtas“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Bet pats A.Anušauskas užsiminė, kad nebūtų prieš pataisą, kuri įpareigotų specialiąsias tarnybas informuoti pilietį, kai prieš jį būtų nutrauktas operatyvinių priemonių taikymas. „Tik dėl turinio, kas tokio tyrimo metu surinkta, pateikimo tam asmeniui aš vis dėlto diskutuočiau“, - paminėjo NSGK pirmininkas.