„Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo paskirtis yra įvertinti, ar asmeniui kyla rizika kilmės šalyje, ne atrinkti moraliai pageidautinus žmones Lietuvos bendruomenei. Prieglobstis savo ruožtu suteikiamas žmonėms, kuriems nesaugu grįžti į kilmės šalį, ne tiems, kurie gerai elgiasi“, – atkreipė dėmesį Migracijos departamento atstovai.

Pasišalinimas iš Užsieniečių  registracijos centro, anot jų, nesuponuoja jokių pagrįstų išvadų dėl grėsmės kilmės šalyje realumo.

„Jeigu žmogus be leidimo palieka centrą, jis tuo pažeidžia apgyvendinimo centre taisykles. Dėl tokio pažeidimo pasekmių sprendžia centras, šiuo atveju administruojamas VSAT, ne Migracijos departamento“, – komentavo departamento atstovai.

Laimučio Brundzos nuotr.

Tačiau pridūrė, kad į pasišalinimą iš centro vis tik atsižvelgiama. „Pasišalinimo iš centro faktas prieglobsčio procedūroje aktualus tik tiek, kiek šis veiksmas pagrindžia ar paneigia prieglobsčio prašytojo deklaruojamus tikslus. Jeigu, pvz., prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jo kelionės tikslas buvo Lietuva, o kitą dieną jį sulaiko bandantį kirsti sieną su Lenkija, tuomet tai būtų pagrindas kritiškai vertinti jo teiginius apie kelionės tikslą. Bet vėl gi, visa tai nesuponuoja jokių pagrįstų išvadų dėl grėsmės kilmės šalyje realumo“, – nurodė departamento darbuotojai.

Jeigu žmogus be leidimo palieka centrą, jis tuo pažeidžia apgyvendinimo centre taisykles.

Kas migrantų laukia už maišto kėlimą, priešinimąsi pareigūnams ir kt.? „Jeigu žmogus pažeidžia viešąją tvarką, jis atsako pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar jis migrantas, ar vietinis“, – dėstė atstovai.

Migracijos departamento turimais duomenimis, šiemet Lietuvoje jau pasigesta apie 200 prieglobsčio prašytojų. Sieną neteisėtai šiemet kirto jau keturi tūkstančiai žmonių.

Jie visi yra užregistruojami Lietuvos ir europinėje sistemoje, todėl jeigu patekę į kitas valstybes būna sulaikomi, grąžinami pas mus. Čia jų prašymai nagrinėjami toliau, kol nusprendžiama grąžinti į kilmės šalį, suteikti prieglobstį arba patys prašytojai panori grįžti namo nelaukdami sprendimo.

Laimučio Brundzos nuotr.

Kaip jau rašyta, apie Jonavos gatvėje pastebėtus galimai neteisėtus migrantus Kauno policijai antradienį 13.11 val. pranešė pilietiški asmenys. Patikslintais duomenimis, jie teigė, kad prie Neries – šalia degalinės iš autobusiuko išlipo galimi nelegalai. Netoliese yra įsikūręs ir prekybos centras, todėl neatmetama, kad galbūt čia sustota kažkam iš šios krovininės transporto priemonės keleivių prireikus į tualetą. O jo bendrakeleiviai nusprendė, tuo pasinaudoję, įkvėpti gryno oro.

Už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kaip ir už užsieniečio, neteisėtai perėjusio valstybės sieną arba neturinčio nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, slėpimą. Padarius minėtus nusikaltimus dėl savanaudiškų paskatų, t.y. už atlygį, jau gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. O už šių nusikalstamų veikų organizavimą – net iki dešimties metų įkalinimas.