Lietuviai vis daugiau perka šaunamųjų ginklų. Dažniausiai gyventojai juos įsigyja dėl saugumo. Eurobarometro tyrimas parodė, kad du penktadaliai lietuvių turėjo ar tebeturi ginklą savigynai.

Kas septintas Lietuvos gyventojas kada nors turėjo šaunamąjį ginklą. Lietuviai dažniausiai ginklą renkasi savigynai. Tokią statistiką pateikia „Eurobarometras“. Lietuvje ir Čekijoje savigynai ginklą renkamasi tris kartus dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

„Negalime sakyti, kad lietuviai jaučiasi mažiau saugūs. Nors kaip motyvą jie labiau kalba apie savigyną, bet kai mes klausiame, kaip jūs manote, ar nusikalstamumas didės, turint šaunamąjį ginklą, tai lietuviai jaučiasi daug saugesni. Tik 47 proc. sako, kad tai yra problema ir augs nusikalstamumas. Bendras ES vidurkis – 62 proc. Tai mes tikrai jaučiamės labiau saugūs nei kiti“, – aiškina tyrimų bendrovės TNS projektų vadovė   Agnė Ambrazevičienė.

Remiantis „Eurobarometro“ apklausa, visose Europos šalyse ginklų skaičius panašus. Apie 10 procentų žmonių kada nors turėjo šaunamąjį ginklą namuose. Išsiskiria tik Kipras. Ten kas trečias žmogus kada nors turėjo šaunamąjį ginklą. Policijos departamentas sako, kad šie skaičiai ne itin tikslūs, nes klausta, ar  žmogus apskritai kada nors turėjo ginklą. Apklausiami buvo ir pareigūnai bei kariškiai. Policija pateikia statistiką, kiek žmonių dabar turi kovinį ginklą. Tokių Lietuvoje apie 50 tūkstančių. Didžioji jų dalis skirta savigynai, kiti – medžiokliniai ir skirti sportui.

„Ginklų skaičius savigynai stabiliai didėja, kiekvienais metais tų ginklų padaugėja vienu, pusantro tūkstančio“, – tikina Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala.

Policija dėl augančio ginklų įsigijimo ragina nesibaiminti. Pernai užfiksuota 11 nusikaltimų, kai panaudotas ginklas. Šis skaičius per pastaruosius metus sumažėjo beveik penkis kartus.

Ginklų fondo vadovas sako, kad gyventojai Lietuvoje ginklus perka aktyviai. Dažnai jų turi ir ne po vieną.

„Lietuvoje nebuvę sumažėjęs šaunamųjų ginklų, naudojamų savigynai, pirkimas. Perkamoji galia taip pat krito ir buvo perkami mažos vertės ginklai. Vidurkis – iki penkių šimtų litų. Makarovo, Čizeto tipo ginklai, atitarnavę ir mūsų statutinėse institucijose“, – sako Ginklų fondo direktorius Gintautas Mišeikis.

Ginklų fondo vadovas spėja, kad Lietuvoje nelegalių ginklų gali būti iki 10 procentų. Šis skaičius, jo teigimu, nuo nepriklausomybės pradžios itin sumažėjo.