Advokatas Justas Vilys teigė, kad darbdavys turi teisę savo darbuotojo prašyti informacijos apie jo sveikatos būklę ir klausti, ar jis yra skiepytas, ar ne: „Darbo kodeksas numato pareigą darbuotojams atlikti periodinius sveikatos tikrinimus ir pasitikrinti, ar jis atitinka tam tikrą darbą ir gali jį dirbti. Kalbant apie COVID-19, dar tokio reglamentavimo Darbo kodekse neturime, tačiau, sprendžiant iš nuostatos, kad darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, o nepasiskiepiję darbuotojai kelia tam tikrą riziką, manau, toks reikalavimas tikrai būtų teisėtas, norint įsitikinti, ar nepasiskiepijęs asmuo nekelia rizikos kitiems darbuotojams“.

Esą jei atsitiktų taip, kad darbdavys pats yra antivakseris ir neleidžia darbuotojams skiepytis, tuomet darbuotojas turi teisę jį apskųsti: „Darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę dirbti tokiomis sąlygomis. Jeigu darbuotojas jaučiasi nesaugus, pavyzdžiui, jis negali pasiskiepyti, jis taip pat gali skųstis, kad privalo būti sudarytos sąlygos, kad jis arba pasiskiepytų, arba jam būtų izoliuota aplinka, kad jis nepasikrėstų nepageidaujama liga. Tad lygiai toks pat ginčas galimas ir iš darbuotojo pusės – reikalauti sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, o jas sudarant, kokios bus pasirinktos priemonės, galėtų nuspręsti Darbo ginčų komisija arba teismas. Tai pasiskiepijimas būtų lengviausia procedūra ir darbuotojas tikrai turėtų teisę išsireikalauti tokią teisę“, – sakė advokatas.

Anot J. Vylio, darbdavys negali reikalauti galimybių paso kopijos: „Susipažinti su dokumentu tikrai turi teisę, įsitikinti, kad jis turi tą galimybę, kad nekelia rizikos kitiems, tačiau kopija, asmens duomenų rinkimo principais vadovaujantis, nelabai pateisinama, nes darbdavys turi rinkti tiek informacijos apie darbuotoją, kiek jos reikia konkrečioje situacijoje. Susipažinti tikrai gali, o daryti kopiją – manau, tam pritrūktų teisinio pagrindo“.

Teisininkų bendruomenėje visi labai laukiame, kas čia toliau dėsis, ir iš vienos, ir iš kitos pusės argumentų tikrai daug.

Jeigu darbuotojas informavęs išeina skiepytis darbo metu, darbuotojas nuobaudos jam skirti negali: „Darbuotojas turi dirbti darbo grafike numatytu laiku, prieš išvykdamas į kitas vietas jis turi gauti darbdavio sutikimą. Periodinių sveikatos patikrinimų laikas ir veikimas yra reglamentuotas ir darbdavys privalo išleisti darbuotoją, tai numatyta Darbo kodekse. Kalbant apie skiepijimąsi nuo COVID-19, tai nereglamentuota ir yra ginčo klausimas, ar tai galima prilyginti periodiniam, ar ne. Aš įsitikinęs, kad jeigu darbuotojas, rūpindamasis savo ir darbo sąlygų saugumu, išvyktų informavęs apie tai, kad jis vyksta pasiskiepyti, tai darbo drausmės pažeidimų nėra. Vėlgi, jeigu darbdavys nesutiktų jo išleisti, darbo drausmės pažeidimas formaliai galėtų būti, bet, žiūrint iš bendro visuomenės intereso, manau, kad jam būtų sudėtinga skirti kažkokią drausminę atsakomybę“.

Pasak advokato, įvairios įstaigos, kuriose nuo rugsėjo 13 d. bus galima apsilankyti tik su galimybių pasu, turi teisę prašyti ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento: „Vien parodyti galimybių pasą su jame įrašytu vardu ir pavarde nėra pakankamas įrodymas, kad tu jį pats turi – gali kaimyno rodyti, draugo, kito asmens. O asmens dokumentas leidžia sutikrinti, kad galimybių pasas yra tau išduotas ir kad būtent tu esi jo turėtojas. Toks reikalavimas yra tikrai pagrįstas ir neturėtų sukelti problemų“.

„Teisininkų bendruomenėje visi labai laukiame, kas čia toliau dėsis, ir iš vienos, ir iš kitos pusės argumentų tikrai daug. Kaip bus suformuota praktika, tik ateitis parodys, tačiau tam tikra prasme diskriminacijos atveju tai galima vadinti ir iš vienos, ir iš kitos pusės, nes kodėl vienas žmogus turėtų būti diskriminuojamas ir dirbti nesaugiomis sąlygomis, kai kiti nepasiskiepiję? Lygiai taip pat tas antivakseris gali sakyti: kodėl aš turėčiau skiepytis ir kodėl mane diskriminuoja mano pažiūrų atžvilgiu? Čia yra toks visuomenėje galiojančių gėrių pusiausvyros klausimas – kas svarbiau: ar žmogaus teisė pasirinkti būti neskiepytam, ar visos visuomenės teisė gyventi ir dirbti saugiom ir sveikom darbo sąlygom? Manau, kiekvienas turi savo nuomonę, savus argumentus, Kaip bus, parodys teismai ir laikas. Iš Europos praktikos jau žinom, kad kol kas formuojama praktika, kad visuomenės saugumas yra aukščiau individo teisės pasirinkti. Tokia nuomonė turi pakankamai stiprų pagrindą. Galima tik spėti, kad Lietuva paseks tokiu pačiu pagrindu“, – kalbėjo J. Vilys.