Užsakomaisiais straipsniais žiniasklaidoje Viktorą Uspaskichą ginantys studentai prisistato esantys nešališki „būsimieji teisininkai ir politologai“. Tačiau faktą, kad dalis jų priklauso jaunimo organizacijai „Darbas“, studentai skaitytojams nusprendė nutylėti.

Kas sumoka už straipsnius?

„Kur jūs pasislėpėte, teisuoliai? Nejaugi vien todėl, kad V.Uspaskichas yra stiprus oponentas, ir dar rusas, taip galima elgtis? Tai yra didžiulė visos valstybės teismų sistemos silpnybė – taikyti tokius šlykščius dvejopus standartus“ – tokiais posakiais išmarginti straipsniai pastaruoju metu pasirodė įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Juos pasirašo jaunaisiais teisininkais ir politologais save įvardijanti grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“. Studentai skelbia šiuo metu rengiantys diplominius bakalauro arba magistro darbus, kuriuose nagrinėja Darbo partijos bylą, o pastebėjimus pateikia žiniasklaidoje. Dešimties studentų grupė pateikia ir savo bendrą nuotrauką, tačiau susisiekti su jais nelengva. Galų gale tai padarius paaiškėja, kad dalis šių studentų priklauso jaunimo organizacijai „Darbas“, išugdančiai būsimuosius Darbo partijos narius, o kas sumoka už tendencingus straipsnius žiniasklaidoje – taip ir lieka paslaptis.

Į bylą žvelgia „iš kitos pusės“

Viena iš tokių studentų – Mykolo Romerio universitete studijuojanti Karolina Auglytė. Telefonu atsiliepusi mergina patvirtino, kad rašo bakalauro darbą apie Darbo partijos bylą. Jos teigimu, prie iniciatyvinės grupės prisideda įvairių universitetų studentai, kiekvienas jų pasirinkęs nagrinėti skirtingą temos aspektą. K.Auglytės teigimu, idėja šia tema skelbti straipsnius žiniasklaidoje kilo kaip atsvara neva tendencingam žurnalistų darbui.

„Žinokit, iš tikrųjų radom bendraminčių ir buvo labai įdomu į tai pažvelgti iš kitos pusės. Nes pastebėjom, kad visa žiniasklaida jau kaip ir padarė savo nuosprendį, jau, atrodo, vieną nuomonę visi turi. Galvojam, ar iš tikrųjų taip yra. Žinot, kaip sako – visuotinis įsitikinimas nėra lygus visuotinei tiesai, tiesiog buvo labai įdomu pažvelgti iš kitos pusės ir pasigilinti į šitą reikalą“, – sakė studentė.

Tačiau atskleisti daugiau detalių apie šią iniciatyvą K.Auglytė nepanoro. Pasiteisinusi, kad yra paskaitoje, mergina paskubėjo užbaigti pokalbį, o vėliau į skambučius nebeatsiliepė.

Nuo iniciatyvos atsiriboja

K.Auglytė yra jaunimo organizacijos „Darbas“ valdybos narė. Paskambinus dar keletui organizacijos atstovų, visi buvo nekalbūs ir įvardyti kolegų, rašančių straipsnius apie garsiąją bylą, nenorėjo. Tikino tik viena – kad iniciatyva yra savanoriška ir su Darbo partija nesusijusi.

Apie tai nieko plačiau nežinąs tikino ir organizacijos pirmininkas Benas Cechanavičius. Byla besidominčius studentus jis įvardijo kaip savarankišką asociaciją, su kuria esą neturi nieko bendra, o kiek iš rašančių yra organizacijos nariai, jis taip pat nežino.

„Aš nežinau, ar jie būtent prisiliečia prie straipsnių rašymo, galbūt jie dalyvauja organizacijos veikloj. Nieko negaliu pasakyti, nes nesu tos asociacijos narys ir nežinau, ką joje veikia žmonės. Kiek žinau, ta komanda ruošiasi ir domisi ir kitais dalykais. <...> Žmonės gali priklausyti ir penkioms, šešioms ar 25 asociacijoms ir jų veikla neapribojama“, – tikino B.Cechanavičius.

Organizacijos pirmininkas sakė nežinantis ir kas moka už užsakomųjų straipsnių skelbimą. Jo teigimu, iš Darbo partijos organizacija jokio finansavimo negauna. Esą ji gyvuoja iš Jaunimo reikalų departamento paramos, rengiamų projektų ir 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Beje, paramą organizacijai gali teikti ir fiziniai asmenys, tad – ir bet kuris partijos narys.

Pirmininkas sakė nematantis problemos, kad, kam nors sumokėjus, V.Uspaskichą viešojoje erdvėje gina galbūt būsimieji partijos nariai, nors prisistato jie paprasčiausiais studentais.

„Taip, mes aktyviai bendradarbiaujam (su Darbo partija – red. past.), keliam kandidatus į Seimą, jie tampa Seimo nariais, įrašomi į Darbo partijos sąrašą. Mes to neslepiam, kiekviena jaunimo organizacija tai daro, ne vieni mes čia tokie“, – dėstė B.Cechanavičius.

Tiek Darbo partijos (leiboristų), tiek jaunimo organizacijos „Darbas“ būstinės registruotos tuo pačiu adresu. O nusipelnę organizacijos nariai vėliau tampa Darbo partijos nariais. Keli iš tokių – naujasis partijos vadovas Vytautas Gapšys, buvusios Leiboristų partijos vadovas Viktoras Fiodorovas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Ieva Kačinskaitė. Visi jie šiuo metu – organizacijos garbės pirmininkai.

„Klauskit studentų“

Apie iniciatyvą daugiau duomenų sakė neturintis ir Darbo partijos (leiboristų) vedlys V.Gapšys. Jis siūlė visko klausti pačių studentų, nes su juo esą niekas nieko nederino.

„Tiesą sakant, nelabai su jais ir kontaktavau asmeniškai. Pasiklauskit jų. <...> Jie nepriklauso nuo mūsų, mačiau, kad jie komentuoja, kad daro, šaunu, bet pakomentuoti detaliau negaliu. Kai kuriuos pažįstu iš veido, su kai kuriais turėjęs reikalų“, – teigė V.Gapšys.

Tą patį tvirtino ir V.Uspaskichas, kuris studentų tekstuose gausiai cituojamas.

„Jie ten metus laiko sėdi tam teisme, kas rašo diplominį, kas magistranto darbą, kas doktoranto darbą. Jūs paklauskit jų. <...> Tarp kitko, jie vykdo didžiulę akciją, skirtingai nei jūs, žurnalistai, kurie labai meluoti mėgstat. O jie nori kitą pusę parodyti visuomenei“, – dėstė V.Uspaskichas.

Tokių darbų neapsigintų

Studentai straipsniuose rašo, kad Darbo partijos buhalterijos byloje esą nėra nė vieno apčiuopiamo V.Uspaskicho kaltės įrodymo, prokuroras „sąmoningai pažeidinėjo įstatymą“, žurnalistai esą nesugebėjo sąžiningai nušviesti bylos eigos, o pats jos procesas „vyksta ne visai teisiniu, demokratiniu pagrindu“.

Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas dr. Algirdas Monkevičius sakė šių straipsnių neskaitęs, tačiau būtinai tai padarysiantis. Dekano teigimu, teoriškai šie studentai etikai nenusižengia, nes skelbia savo asmeninį, o ne universiteto požiūrį. Niekas nedraudžia ir dalyvauti įvairių organizacijų veikloje. Tačiau, pasak A.Monkevičiaus, tokių straipsnių žiniasklaidoje negalima tapatinti su moksliniais darbais. Šališki baigiamieji darbai komisijos paprasčiausiai būtų atmesti, tad arba studentai žiniasklaidoje skelbia ne visai tai, ką rašo moksliniuose darbuose, arba jų neapsigins.

„Kad ir kaip būtų, darbas turi būti neutralus, čia yra tyrėjo etika. Studentas turėtų objektyviai apibrėžti problemą ir nagrinėti ją kaip mokslininkas. Gynimo komisijose yra tokia tvarka, kad iš kitų institucijų vadovai skiriami, iš kitų universitetų, kvalifikuoti, kompetentingi. Tad netikėčiau, kad būtų galima sėkmingai apsiginti tokį darbą. Bandymų gal ir gali būti, bet kad apsigintų – ne. <...> Nesinori tikėti, gal net reikia sureaguoti, pažiūrėti, kas ten yra, pasidomėsiu“, – žadėjo A.Monkevičius.