Pavojingas jaunimo požiūris

Per kelių eismo nelaimes ES kasmet žūsta tiek žmonių, kiek galėtų tilpti į 250 vidutinio dydžio keleivinių lėktuvų. Kiekvienai mirtinai avarijai statistiškai tenka keturi eismo įvykiai, per kuriuos nukentėję asmenys patiria dešimt sunkių sužalojimų ir 40 lengvų. Paskaičiuota, kad dėl eismo įvykių susidaranti žala visuomenei siekia apie 130 mlrd. eurų. Iki 2020 m. ES siekia keliuose žūstančiųjų skaičių sumažinti perpus. Lietuva taip pat prisideda įgyvendinant šią programą. Pirmasis šių metų pusmetis nuteikia optimistiškai, nes keliuose, lyginant su praėjusiais metais, žuvo beveik 16 proc. mažiau žmonių. Praėjusiais metais per šešis mėnesius žuvusiųjų buvo 102, o šiemet – 86.

Didžiausią nerimą eismo saugumo specialistams kelia jaunų vairuotojų sukeliami eismo įvykiai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vairuotojai, neseniai baigę vairavimo mokyklas, daro gana daug tyčinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad paauglių nuo dvylikos iki šešiolikos metų požiūris į rizikingą vairavimą jau yra susiformavęs. Jie teigė, kad tokie KET pažeidimai kaip greičio viršijimas nėra moraliai neteisingas, taip pat jie neapgailestautų, jeigu viršytų greičio ribojimus. Panašūs rezultatai – ir tiriant jaunuolių nuo 17 iki 24 metų nuostatas.

ES mirčių statistika rodo, kad automobilių avarijose žūsta vis daugiau jaunų vairuotojų. Ypač daug 18–24 metų amžiaus jaunuolių avarijose žūsta vasarą. Kas penktas žuvusysis šiltuoju sezonu yra jaunas žmogus. Pagrindine avarijų priežastimi nurodomas rizikingas vairuotojų elgesys.

Nuostatos keičiasi sunkiai

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės Renata Arlauskienė ir Auksė Endriulaitienė tvirtina, kad jau mokymosi proceso metu dauguma būsimųjų vairuotojų turi susiformavusį požiūrį, tačiau jis nėra pastovus, todėl pateikiama nauja informacija ir praktinis vairavimas yra svarbūs būsimų vairuotojų nuostatoms dėl eismo saugumo susiformuoti. Vis dėlto užsienio mokslininkai, tyrinėjantys jaunų vairuotojų elgesį kelyje, atkreipia dėmesį, kad rizikingai vairuoti linkę jauni vairuotojai dar pavojingesni tampa pirmaisiais metais, nes jų realūs ar numanomi vairavimo įgūdžiai pirmaisiais vairavimo metais po truputį gerėja. Daugiau drąsos rizikuoti linkusiems vairuotojams prideda ir neigiamų veiksnių nebuvimas – pavyzdžiui, jie nebūna nubaudžiami už KET pažeidimus.

Neseniai bendrovės "Ford" užsakymu Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa atskleidė, kad net 57 proc. jaunų vairuotojų nesilaiko greičio apribojimų, kas antras vairuotojas siunčia teksto žinutes, kas trečias priima skambučius ir trumpąsias žinutes, kas šeštas nesegi saugos diržų, kas aštuntas, sėsdamas prie vairo, vartoja alkoholinius gėrimus, o kas dešimtas žiūri filmus ar televizijos laidas.

R.Arlauskienės ir A.Endriulaitienės teigimu, tam, kad taip nevyktų, labai svarbu jau tarp besimokančių vairuoti asmenų formuoti suvokimą, ką reiškia saugiai vairuoti. Mokslininkės atkreipia dėmesį, kad mokymosi procesas vairavimo mokyklose gali lemti būsimų vairuotojų nuostatų kitimą, tačiau iki galo neaišku kaip.

Linkę labiau rizikuoti

Be to, kad mokant vairuoti labai svarbu išugdyti tinkamas elgesio kelyje nuostatas, mokslininkai ragina nepamiršti ir emocijų. Ypatingą reikšmę čia turi vairavimo baimė. Ši baimė, atidžiau tyrinėjama tik pastarąjį dešimtmetį, susijusi su tikru ar įsivaizduojamu pavojumi kelyje patirti avarijas, susidurti su netikėtomis vairavimo situacijomis ir kritišku kitų eismo dalyvių vertinimu.

JAV mokslininkė July Hatfield tyrinėjusi jaunų, 16–25 metų, vairuotojų baimes, nustatė, kad jaunesni vairuotojai mažiau bijo vairuoti ir palankiau žvelgia į rizikingą vairavimą nei vyresni kaip 35 metų asmenys. Jaunimo psichologiją tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jauni vairuotojai nelabai bijo mirties, todėl ne jos, o galimo skausmo baimė turėtų būti veiksmingesnė mėginant sumažinti jų ketinimus rizikingai vairuoti. Tokių minčių šalininkų teigimu, norint paskatinti jaunus vairuotojus pasirinkti saugesnį vairavimą reikėtų padidinti jų baimę pasitelkus socialines reklamas, kuriose būtų vaizduojami galimi neigiami avarijos padariniai, kai važiuojama dideliu greičiu.

Psichologė Eglė Masalskienė, besidarbuojanti ir su papildomus vairavimo kursus dėl KET pažeidimų lankančiais vairuotojais, tvirtina, kad jaunus žmones veikia ir baimė dėl aplinkinių nuomonės, todėl agresyvesnis ekstremalesnis vairavimas yra savotiškas siekis įtvirtinti savo, kaip sugebančio gerai valdyti transporto priemonę statusą. Pasak specialistės, noras rizikuoti ir skubėti dabar yra diktuojamas gyvenimo tempo. "Veržlumas, noras rizikuoti karjeros pasaulyje vertinama kaip teigiamos savybės, bet jos visiškai netinka kelyje", – tvirtina pašnekovė.

Ne tik jaunų, tačiau ir patyrusių vairuotojų neatsakingą elgesį kelyje veikia ir bendra emocinė būklė, kai prie vairo sėdama norint atsikratyti įtampos, blogų minčių ar emocijų. "Mokslininkai jau seniai įrodė, kad žmogus, jaučiantis stresą, vairuoja daug neatidžiau arba agresyviau", – sakė E.Masalskienė.

Psichologės žodžius patvirtina ir jau anksčiau minėto "Ford" tyrimo rezultatai, kuriame pabrėžiama, kad draugų įtaka neatsakingai elgiantis prie vairo šioje amžiaus grupėje ypač ryški. Vairuodamas automobilyje esant bendraamžiams, rizikuoja kone kas antras jaunuolis. 45 proc. apklaustųjų prisipažino, kad vairuotų automobilį, kuriame sėdėtų daugiau draugų, negu yra sėdimų vietų, o kas ketvirtas apklausos dalyvis sutiktų išgerti ar vartotų narkotines medžiagas, jei jam pasiūlytų draugai. Šie skaičiai didėja, kai į kausimus atsako jaunimo festivalių dalyviai.

Pyktį reikia valdyti

Mokslininkų tvirtinimu, iš emocijų, labiausiai lemiančių rizikingą vairavimą, labiausiai išskiriamas pyktis. Psichologijos mokslų daktaras Jeffas Deffenbacheris netgi kalba apie specifinį vairavimo pyktį, kuris yra daugiau kaip asmenybės bruožas – žmogus dažniau supyksta vairuodamas. Tie, kurie apskritai gyvenime patiria daugiau pykčio, linkę jį labiau reikšti vairuodami, nei susiklosčius kitoms gyvenimo situacijoms.

Psichologės E.Masalskienės teigimu, tai, kad jaunesni vairuotojai labiau reaguoja į pykčio protrūkius, yra natūralu – jaunimas impulsyvesnis, drąsiau rizikuoja, dažniau renkasi pavojingiausią reagavimo į piktus vairuotojus formą. Vis dėlto, anot psichologės, impulsyviai reaguoti į pyktį nėra pats geriausias sprendimas, ypač kelyje, kur kiekviena klaida ar neapgalvotas sprendimas gali kainuoti labai brangiai.

"Pyktis yra kaip ugnis, ir jei norite ją užgesinti, verčiau pilti vandenį, o ne žibalą. Jeigu susidūrėte su agresoriumi, kuris jus kaltina, nors pats jaučiatės teisus, nepatartina daryti trijų dalykų: kaltinti, teisintis ir demonstratyviai ignoruoti, nes šie veiksmai gali jį provokuoti. Protingiausia būtų tiesiog priimti faktą, kad taip nutiko, nes tokių agresyviai reaguojančių žmonių yra, ir štai dabar jūs vieną sutikote. Natūralu, kad norisi atsikirsti, jei jaučiatės teisus, bet taip rizikuojate įsivelti į ilgesnį ginčą ir susigadinti nuotaiką. Tad verčiau išklausyti, parodyti pastangas suprasti ir ramiu balsu pateikti savo faktus. Svarbiausia išlikti mandagiam ir ramiam", – patarė E.Masalskienė. Jeigu vis dėlto jums kyla pyktis, pašnekovė patarė prisiminti STOP signalą ir akimirką pagalvoti, kokių padarinių gali turėti impulsyvūs veiksmai. Kelių sekundžių pakanka, kad žmogus pradėtų  racionaliai mąstyti.