„Įvertinome, kad visuomenėje tikrai skiriamas didelis dėmesys incidentams su elektriniais paspirtukais“, – BNS sakė Kelių policijos atstovė Marija Kazanovič.

Kontrolė bus sustiprinta visos šalies mastu. Atskiri teritoriniai komisariatai patys spręs, kokių kontrolės priemonių imtis.

Anot policijos atstovės, bus rengiami reidai ar kitos kontrolės priemonės.

Taip pat ruošiamasi stiprinti dėmesį ir festivaliuose, ten bus kontroliuojamas elektrinių paspirtukų ir kitų alternatyvių transporto priemonių vairuotojų blaivumas ir apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų.

„Priešprieša tarp skirtingų kategorijų eismo dalyvių, sakykim, paspirtukininkai negerbia pėsčiųjų, pėstieji negerbia dviratininkų, yra labai pastebimas“, – sakė M. Kazanovič.

Šiais metais elektrinių paspirtukų vairuotojai pateko į maždaug 30 eismo įvykių, tai sudaro apie 2 procentus nuo visų šalies eismo įvykių.

Priešprieša tarp skirtingų kategorijų eismo dalyvių, sakykim, paspirtukininkai negerbia pėsčiųjų, pėstieji negerbia dviratininkų, yra labai pastebimas.

Elektriniai paspirtukai paprastai priskiriami prie motorinių dviračių, todėl jie turi laikytis dviračiams keliamų reikalavimų.

Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.

Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, tai – 3-7 kilometrai per valandą.

Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.