Klaipėdiečių sveikata negerėja

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugiausiai klaipėdiečių serga kvėpavimo takų sistemos ir kraujagyslių ligomis. Sergamumas onkologinėmis ligomis viršija bendrą visos šalies vidurkį.

Kas penktas miręsklaipėdietis iš gyvenimo išeina savo noru. Daugiausiai tai daugiau nei 45 metų vyrai.

Nuo 2000-ųjų dėl emigracijos ir neigiamo gimstamumo rodiklio Klaipėdoje nuolat mažėja gyventojų.

Šie nedžiuginantys faktai nuskambėjo vakar vykusioje respublikinėje konferencijoje „Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimas Klaipėdos mieste“.

„Renginio tikslas – pažvelgti, kiek nuveikta per penkerius metus visuomenės sveikatos srityje. Programos, kurias įgyvendina Klaipėdos savivaldybė, veikia, jos nėra tik formalios. Dabar svarbiausia, kad miesto bendruomenė neliktų abejinga“, - per spaudos konferenciją pabrėžė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.

Konferencijos metu svarstyta galimybė įkurti bendruomenės sveikatos tarybų asociaciją. Ji padėtų pasiekti dar glaudesnio savivaldybių ir kitų institucijų bendradarbiavimo, siekiant programose numatytų tikslų.

„Norime, kad žmonės keistų savo elgesį – mažiau gertų ir rūkytų, kad šeimos būtų darnesnės, o vaikai – sveikesni“, - sakė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas.

Nuo 2002 m. uostamiestyje įgyvendinamos šešių prioritetinių sveikatos sričių programos.

Tarp jų – vaikų sveikatos gerinimas, širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių ligų, tuberkuliozės, narkomanijos ir AIDS prevencija.