Klaipėdos apygardos teismas ėmė iš naujo nagrinėti Danės krantinių perdavimo bendrovei "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) bylą. Sutartį pasirašęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigia, kad susitarime minima krantinių dalis bendrovei nepriklauso.

Nesibaigianti istorija

Pastarąsias dvi savaites teismas aiškinasi, ar prieš ketverius metus jo paties patvirtinta uostamiesčio savivaldybės ir KLR taikos sutartis sudaryta nepažeidžiant įstatymų.

Kaip BNS sakė Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė, ją Klaipėdos savivaldybės vardu pasirašė meras liberalcentristas R.Taraškevičius, KLR direktorius Alvydas Butkus ir tuometė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.

Pasak G.Daugėlaitės, sutartimi bendrovei 25-eriems metams perduota neatlygintinai valdyti ir naudoti Danės upės kairės krantinės dalį bei "neatlygintinai valdyti ir naudotis minėtų krantinių rekonstrukcijos sukurta infrastruktūra".

Po daugiau nei trejų metų – 2008 m. rugpjūtį – Generalinė prokuratūra (GP) paprašė Klaipėdos apygardos teismo vėl imtis nagrinėti bylą ir nuspręsti, ar mieste esanti krantinė perduota bendrovei nepažeidžiant įstatymų. "Prokurorai mano, kad pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymas", – sakė GP atstovė spaudai Aurelija Juodytė.

Anot G.Daugėlaitės, prokuratūra ginčija taikos sutarties sudarymo procedūrą, nes krantinė perduota bendrovei be savivaldybės tarybos sprendimo.

Konservatoriaus įtarimai

Prokurorams sutartį dėl Danės krantinių perdavimo pernai pavasarį skundė Klaipėdos savivaldybės tarybos narys konservatorius Naglis Puteikis. Pasak jo, meras R.Taraškevičius per tarybos posėdį yra paneigęs, kad ši sutartis esanti.

N.Puteikio duomenimis, KLR motyvuoja savo teises į krantinę tuo, kad Stalino laikais pastatė nedidelę jos dalį, kuri esą 8 kartus mažesnė, nei dabar valdomas krantinės ruožas.

Anot N.Puteikio, šiuo metu krantinės kaina siekia 55–60 mln. litų – suma nuo 2005 m., kai ji buvo perduota privačiai bendrovei, išaugo kone dvigubai. KLR, uostamiesčio tarybos nario teigimu, kraunasi pelną nemokamai naudodamasi ne tik krantine, bet ir Lietuvos valdžios bei ES skiriama parama jos renovacijai.

"KLR prašo 5 mln. litų jachtų ir katerių švartavimo įrangai iš ES fondo kaip privati bendrovė, o tam jai būtina taikos sutartis – paramą gaus, tik jei turės krantinę. Dėl to teismo sprendimas vilkinamas", – aiškino politikas.

Nieko neperdavė

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius BNS sakė niekada neneigęs esant taikos sutartį, tačiau, anot jo, susitarime minimos Danės krantinės priklauso Klaipėdos savivaldybei, o bendrovei jos perduotos nebuvo.

"Taikos sutartis pasirašyta, bet joje nustatyti įsipareigojimai neįvykdyti – mes turėjome perduoti KLR krantines, bet neperdavėme. Išsiaiškinome, kad negalime taip elgtis, kad turi būti skelbiamas krantinių nuomos konkursas. KLR norėjo prisiteisti, kad priklausytų jiems, bet jie neturi jokių teisinių dokumentų, įrodančių, kad būtų investavę į tas krantines", – tikino liberalcentristas.

Pasak R.Taraškevičiaus, susitaikyti su bendrove teisme paskatino tai, kad esą norėta greičiau renovuoti krantines.

"Kadangi projektas buvo baigiamas rengti, reikėjo pradėti vykdyti darbus, buvo priimtas saliamoniškas sprendimas susitaikyti teisme", – susitarimo pasirašymo motyvus aiškino meras.

Meras naiviu pavadino klausimą, ar sutartyje minimos krantinės iš tiesų priklauso visuomenei ir norint prie jų švartuotis jachtoms bei kateriams nereikia mokėti mokesčio KLR. Jis tvirtino, jog savivaldybė stengiasi dėl "gražiausio šalies objekto".