Nevykęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo "Kuršis" (M54) bandymas prisišvartuoti Danės upėje, kai karo jūrininkai kliudė keleivinį keltą, o paskui laivagaliu atsitrenkė į krantinę, vis dar kaitina aistras. Užuot pradėję vidinį tyrimą, kariškiai priekaištauja žiniasklaidai ir linkę šį manevrą tyliai užglaistyti, nors tai valstybei kainuos mokesčių mokėtojų pinigų.

Incidentas prieš ceremoniją

Nesusipratimas įvyko liepos 25-ąją, šeštadienį, apie 11 val. ryto, per Jūros šventę, kai kariškiai švartavosi Danės upėje, kad galėtų įlaipinti svečius, kurie ketino plaukti į jūrą žuvusių jūrininkų pagerbimo ceremonijai.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovo Audriaus Vitkausko, "Kuršis" didelio tonažo laivas, lyginant su fregatomis "Aukštaitis", "Žemaitis" ar "Dzūkas", dar nėra švartavęsis Danės upėje, todėl veikiausiai ir nutiko šis incidentas.

Jau kitą dieną (sekmadienį) socialiniuose tinkluose pasirodė pikantiškas vaizdo įrašas, netrukus paplitęs visame internete.

Klaipėdietis nufilmavo, kaip Karinių jūrų pajėgų laivas "Kuršis", besišvartuodamas Danės upėje, rėžėsi į bendrovės "Smiltynės perkėla" keleivinį keltą "Kintai".

Esą "Kintai" per susidūrimą beveik nenukentėjo, o "Kuršis" liko apibraižytu laivagaliu.

Tačiau laivui daugiau nepakenkta ir jis išplaukė su svečiais į jūrą nuleisti vainikų. Beje, laivą artimiausiu metu ketinama statyti į doką remontui.

Priekaištai žiniasklaidai

Vaizdo įrašas apie šį nelemtą nutikimą netrukus atsirado  "YouTube" tinkle, kur jį pasigavo piktdžiugiškai nusiteikę asmenys ir Lietuvos karo jūrininkus pavertė viešu patyčių objektu, taip pat ir Rusijoje.

Dienraštis "Klaipėda" ("Patyčių centre – laivynas", 2015 08 04) mėgino taisyti šią gėdingą situaciją, pateikdami faktus, kad mūsų kaimynams nėra ko juoktis iš Lietuvos kariškių, nes ir patys "ne be nuodėmės".

Tačiau šio gesto nesuprato Karinių jūrų pajėgų (KJP) civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas seržantas A.Vitkauskas, netrukus viešai išplatinęs didaktinį laišką žurnalistams.

"Apmaudu, deja, ir kai kurie mūsų krašto žiniasklaidos apžvalginiai vedamieji straipsniai, kad pritrauktų skaitytojų dėmesį, į pirmą planą apie Lietuvos karines jūrų pajėgas iškelia būtent tokius neigiamus komentarus, tuo labiau kaimyninių valstybių komentatorių", – rašoma A.Vitkausko laiške.

KJP atstovas pamiršo, kad žiniasklaida kol kas dar nepriklauso karinėms struktūroms, ir mūsų šalyje, kur galioja demokratijos pagrindai, kiekvienas dirba savo darbą.

"Gal mes ir patys galėjome tą informaciją paskelbti. Gaila, bet dažniausiai tokios žinios atsiranda pirmame puslapyje", – dienraščiui mintis dėstė A.Vitkauskas.

Menkavertis nutikimas?

Įvykio liudininkams, kurie matė nevykusį "Kuršio" švartavimąsi, pirmiausia kilo klausimas, ar vairininkas buvo blaivus, ar po įvykio jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu, kaip paprastai praktikuojama per kelių eismo įvykius. Taip pat ką tuo metu veikė laivo vadas, jei nesugebėjo suvaldyti situacijos, ir kas atsakys už apgadintą valstybės turtą – karinį laivą ir krantinę.

Tačiau paaiškėjo, kad KJP planuota viską baigti tyliai. Jūrininkų atstovų liudijimu, nepradėtas net vidinis tyrimas.

"Jokio vidinio tyrimo nevyksta, ten buvo netgi ne incidentas, o menka avarija, ten buvo tik menkas kontaktas su krantine", – tikino A.Vitkauskas.

Į incidentą skubiai reagavusi Lietuvos saugios laivybos administracija netrukus nuleido rankas, nes karo laivai neregistruojami Lietuvos jūrų laivų registre, administracija nekontroliuoja jų jūrininkų parengimo, jiems netgi netaikomas Saugios laivybos įstatymas.

Po vakarykščio pasitarimo paaiškėjo, kad Saugios laivybos administracija šito atvejo netirs.

"Yra ministro įsakymo nuostata, kad visi incidentai, susiję su kariniais laivais, netiriami. Kariškiai vadovaujasi savo tvarkomis, parengimo ir mokymo – taip pat, mes tirti šitokį atvejį net neturime įgaliojimų. Jei tai būtų civilių laivas, žinoma, incidentą tirtume. Mūsų tyrimas reikalingas tam, kad išmoktume "pamokas". Mūsų tikslas yra ne kaltųjų paieškos, o tai, jog daugiau tokie dalykai nepasikartotų", – dienraščiui teigė Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas Robertinas Tarasevičius.

Esą dar viena priežastis, kodėl nebus atliekamas tyrimas, šiame incidente "nėra nukentėjusiųjų arba nukentėjusioji pusė nekelia pretenzijų kaltininkui".

Už kieno pinigus remontuos?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas patvirtino, kad dėl "Kuršio" incidento Uosto kapitono tarnyba atliko savo tyrimą, buvo surašytas aktas dėl turto apgadinimo.

"Pati krantinė nebuvo pažeista, tik atmušos. Buvome susitikę su kariškiais, jie tikino, kad tai galėtų sutvarkyti savo jėgomis. Jei remontą atliktume mes, jis kainuotų apie tūkstantį eurų. Tokių dalykų uoste pasitaiko ne taip ir retai. Uosto kapitonas paprastai neišleidžia laivo kaltininko, kol gauna garantinį raštą, kad apgadinimai bus sutvarkyti", – pabrėžė A.Kamarauskas.

A.Vitkauskas patvirtino, kad krantinė bus tvarkoma už KJP lėšas, kitaip tariant, už Krašto apsaugos ministerijos, tai yra už valstybės arba mokesčių mokėtojų pinigus.

Tad šiuo atveju bepigu kariškiams rodyti iniciatyvą siekiant sutvarkyti apdaužytą krantinę.

Beje, iš valstybės iždo bus apmokėtas ir paties "Kuršio", kuris yra nedraustas, remontas.