Sausra – vienas pavojingiausių reiškinių, be to, nors Lietuvoje kritulių kiekis nemažėja, keičiantis klimatui, reiškiniai ekstremalėja, LRT Radijui sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valiukas. „Tai reiškia, kad lietus iškrinta per labai trumpą laiką, iškrinta liūtys, o paskui po liūčių būna ilgesnis sausas periodas“, – pastebi jis.

Klimatologo teigimu, lėtas, ilgas lynojimas ar dulksna geriau negu stipri valandą trunkanti liūtis, nes liūtys žemę pagirdo nepakankamai: „Jos iškrinta labai staiga ir vanduo nespėja susigerti į dirvą. Dalis jo nuteka ir patenka į upes, o paskui – į bendrą vandens ciklą.“

– Sausra – vienas pavojingiausių, daugiausia nuostolių sukeliančių meteorologinių reiškinių. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir didesnėje Baltijos jūros regiono dalyje, bendras meteorologinių sausrų skaičius tarsi mažėja, bet trumpalaikių vasaros sausrų skaičius auga. Tikėtina, kad panašios tendencijos išliks ir ateityje. Vadinasi, taip yra dėl klimato kaitos?

– Iš tiesų viskas dėl to, kad keičiasi klimatas. Lietuvoje kritulių kiekis kaip ir nemažėja ir neprognozuojama, kad mažės, netgi numatomas nedidelis jo augimas. Tačiau, keičiantis klimatui, reiškiniai ekstremalėja. Tai reiškia, kad lietus iškrinta per labai trumpą laiką, iškrinta liūtys, o paskui po liūčių būna ilgesnis sausas periodas.

– Kas yra sausra? Ar jau galėtume sakyti, kad Lietuvoje yra prasidėjusi arba tęsiasi sausra?

– Aš kol kas negalėčiau taip teigti. Sausra pas mus apibrėžta teisiniais aktais. Yra koeficientas, pagal kurį ji skaičiuojama, – kai jo vertė pasiekia tam tikrą ribą, skelbiama sausra. Kol kas tokios situacijos nėra.

– Sakėte, kad sausros samprata turėtų būti daug platesnė, negu galvojama Lietuvoje, ir kad ne viskas siejama tik su žemės ūkiu.

– Net dykuma dar nėra sausra. Tai – sausas klimatas. Taigi pirmiausia reikia atskirti sauso klimato ir sausros sąvokas. Tarkim, Libijoje, pusę metų neiškritus kritulių, dar nėra sausra – tai tik artimos sausrai sąlygos. Bet po pusės metų be kritulių jau yra sausra. O štai Balio saloje šešios dienos be lietaus – ir jau sausra. Sausra yra nuokrypis nuo daugiamečio normų vidurkio. O dykuma – įprastos sąlygos.

– Ar sausra susijusi ne tik su žemės ūkiu? Kokias dar sritis ji paliečia? Kokia yra sausrų tipai?

– Pas mus, kadangi sausros aktualiausios žemės ūkiui, nes jis patiria didžiausių nuostolių, sausros ilgai ir buvo siejamos su šiuo sektoriumi. O pasaulyje skiriami keturi pagrindiniai sausrų tipai: meteorologinė sausra (tik kritulių nuokrypis nuo daugiamečių normų), žemės ūkio sausra, kai kažkokių nuostolių patiria žemės ūkio sektorius, nes sumažėja dirvožemio drėgmė, hidrologinė sausra, kai krinta ne tik upių bei ežerų, bet ir požeminio vandens lygis, ir socioekonominė sausra – sausros tipas, susijęs su nuostoliais.

– Skaičiau, kad Kalifornijos valstija dėl  ketverius metus trunkančios sausros pirmą kartą istorijoje įvedė vandens apribojimus gyventojams, pavyzdžiui, ten negalima laistyti pievučių, nes reikia taupyti vandenį. Gretimos valstijos taip pat baiminasi, kad netrukus reikės pradėti taupyti vandenį ir joms. O štai NASA tyrimai rodo, kad ir Šiaurės Amerikai gresia „supersausros“ pavojus.

– Teko skaityti prognozes, kad sausra Kalifornijoje gali tęstis ir toliau. Tai tikrai rimta.

– Kada buvo pačios didžiausios sausros per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje ir pasaulyje? Kiek jos tarpusavyje susijusios?

– Lietuvoje per paskutinius du dešimtmečius gana stiprios sausros buvo 1992 m., 1994 m., 2002 m. ir 2006 m. Ko gero, pačios stipriausios buvo praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio sausros. Sausros nėra lokalus reiškinys. Jei sausra yra Lietuvoje, panašiai būna ir visame Rytų Baltijos regione.

– Sakote, kad 1992 m. ir 1994 m. sausros buvo pačios didžiausios. Kokios buvo jų pasekmės?

– Pirmiausia – dideli nuostoliai žemės ūkio sektoriuje. Taip pat sausrų metu iškyla didelis pavojus miškams, nes padidėja gaisringumo rizika. Beje, gaisrai miškuose savaime kyla labai retai – 90 proc. jų susiję su žmogaus veiksmais. Sausros sukelia ir daug socialinių problemų, tarkim, kaimiškose vietovėse, kur dar nėra vandentiekio, senka šuliniai, atsiranda problemų dėl geriamo vandens. Jei vandens mažai, didėja užterštumo rizika.

– Ar teisingai supratau, kad, jei išdžiūsta šuliniai, jau galima sakyti, kad tai – sausra?

– Taip nesakyčiau. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, šulinio gilumo, grunto ir kt. Yra šulinių, kurie dažnai išdžiūsta, kai nėra sausros.

– Ar tiesa, kad virš miesto lyja rečiau, dažniau – priemiestyje?

– Taip, atkeliavęs lietus susiduria su kliūtimi ir iškrinta šiek tiek arčiau miesto. Labai geras pavyzdys – Lietuvos reljefas. Kai nuo Baltijos jūros atkeliauja debesys, lietus iškrinta Žemaitijoje, pajūryje, jo daug daugiau negu kitoje aukštųjų Žemaitijos kalvų pusėje, kur jau prasideda kita pusė, Vidurio Lietuva. Ten lietaus visada mažiau. Tai labai panašiai ir su miestais.

– Ko gero, kritulių mažiausiai Šiaurės Rytų Lietuvoje?

– Būtent dėl minėtų procesų kritulių mažiausiai Vidurio Lietuvoje. Paskui jau daugėja.

– Jūs tyrinėjate sausrų ir sausų laikotarpių Lietuvoje analizę. Vasarą paprastai sulaukiame liūčių. Ar liūtys nepakankamai pagirdo žemę?

– Nepakankamai, nes jos iškrinta labai staiga ir vanduo nespėja susigerti į dirvą. Dalis jo nuteka ir patenka į upes, o paskui – į bendrą vandens ciklą.

– Taigi geriau lėtas, ilgas lynojimas ar dulksna negu viena stipri valandą trunkanti liūtis?

– Taip.

– O sausra ir karštis susiję?

– Taip, dažniausiai vasaros sausrų metų temperatūra būna aukštesnė negu vidutiniškai nesant sausrai. Bet čia tik vasarą. Reikia nepamiršti, kad sausra gali būti ir žiemą, ir pavasarį, ir rudenį. [...]

– Ar Lietuvoje klimatas gali kada nors sudykumėti?

– Artimiausiais šimtmečiais – ne. Nors, jei žiūrėtume į Lietuvą iš milijono metų perspektyvos, viskas, ko gero, galėtų būti kitaip.