– Kas per tuos metus karo, mūšio lauke pasikeitė? Kokią Ukrainą matėme pirmosiomis dienomis ir kokią matome šiandien?

– Ukrainos galia didėja, nežiūrint į didžiulius siaubingus nuostolius, kuriuos agresoriaus pajėgos padarė. Ukrainiečiai suprofesionalėjo, įgijo daugiau technikos, jie kariauja, kovoja už savo žemę. Rusų kariuomenėje matėme beviltiškų bėgimų, ypač prisimenant antrąją fazę iš Charkivo srities, kitų regionų, absoliutų neprofesionalumą. Ukrainos kariuomenė labai daug prarado, bet tapo profesionalesnė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokias įvardytumėte didžiausias Ukrainos sėkmes mūšio lauke?

– Pirmiausia, priverstos atsitraukti rusų pajėgos nuo Kyjivo. Tai lėmė ne tik Ukrainos kariuomenė, bet ir piliečių pasipriešinimas. Jie ne tik atremti, bet ir suvokė, kad jų planai žlunga. Antra – Charkivo, kur mažesnėmis pajėgomis, bet labai sumaniai, manevruodami su lengvaisiais džipais išstūmė rusų kariuomenę iš okupuotų teritorijų per kelias dienas, nustūmė iki Luhansko srities. Žinoma, sumaniai panaudota gynyba griaunant tiksliai šaudančia artilerija Chersono regione. Juos įgalino amerikiečių, kitų Vakarų šalių toli šaudanti artilerija.

Kaip gerai, kad mes Lietuvoje atnaujiname privalomą karinę tarnybą.

– Šiandien rusų armija turbūt jau nebe antroji pasaulio armija, kaip jie mėgdavo sakyti?

– Tikrai ne. Visus nustebino jų žvalgybos neįgalumas. Šis karas buvo pradėtas žvalgybos vertinimais. Diktatoriui buvo sakoma tai, ką jis nori girdėti. Dabar jau žinoma, kad šis karas buvo planuotas net ne kariuomenės generalinio štabo, o tik kai kurių jų nariai padėjo Federalinei saugumo tarnybai. Apie logistiką nėra ką kalbėti, didžiulis trūkumus, karių menkas parengimas. Iš sovietmečio gilumų besitęsianti problema – vadovavimo santykis su kariais ir žmonėmis, prasta motyvacija.

– Ko iš šio karo gali pasimokyti Lietuva?

– Pirmiausia, pilietinės visuomenės stiprumo, susitelkimo. Kaip gerai, kad mes Lietuvoje atnaujiname privalomą karinę tarnybą, sugrąžinome šauktinių kariuomenę, nes per juos galime ruošti aktyvų, organizuotą rezervą. Taikos metu kariuomenės struktūros niekada nebus tiek, kiek reikia. Linkiu, kad visos šalys prie to vėl grįžtų. Tai geriausias būdas įgalinti. Džiugu, kad Šaulių sąjunga didėja, tai viena iš pilietinės visuomenės formų.