Inžinerijos kolegija būtų sukurta Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungiant prie Kauno technikos kolegijos.

„Šios abi kolegijos yra stiprios inžinerijoje, yra aiškus jų profilis. Matome reikšmingus, ypač Kauno technikos kolegijos pasiekimus ir taikomojo mokslo srityje“, – žurnalistams antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Tuo metu Jūreivystės akademija atsirastų Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungiant prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Anot G. Jakšto, komisija taip pat pritaria siūlymui, kad prie Vilniaus kolegijos būtų prijungta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, o prie Mykolo Romerio universiteto būtų prijungta Marijampolės kolegija, sukuriant akademiją Marijampolėje.

„Kuriant atskirą akademiją, matome didžiulę sinergiją tarp šių dviejų institucijų. Matome, kad visos studijų kryptys, kuriose vykdomos studijos Marijampolėje, vykdomos ir Mykolo Romerio universitete. Šiuo metu Mykolo Romerio universitetas vykdo magistrantūros studijas Marijampolėje, dėstytojai reguliariai vyksta į šį miestą“, – kalbėjo G. Jakštas.

Alytaus kolegiją taip pat siūloma prijungti prie Kauno kolegijos.

Jis taip pat pridūrė, kad atsižvelgiant į demografinę situaciją, į studentų skaičiaus pokyčius, problemas išoriniame vertinime, komisija nesiūlo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai išlikti savarankiškai.

Viceministras kalbėjo, kad komisija mato rizikas Klaipėdos valstybinei kolegijai stiprėti savarankiškai.

Mokslinių tyrimų atžvilgiu, tai prisidės prie kolegijų vykdomų taikomųjų tyrimų plėtros ir stiprinimo, geriau atlieps visuomenės ir verslo interesus.

„Pirmiausia, rizikos yra susijusios ir su studentų skaičiumi, kuris ateityje gali laviruoti arti 1200. Taip pat matome, kad nėra aiškiai ir stipriai išvystytas mokslinis potencialas ir kad atliepti 2029 metais keliamus reikalavimus, turės Klaipėdoje būti priimti tam tikri sprendimai“, – sakė jis.

Šiaulių valstybinė, Panevėžio ir Utenos kolegijos, anot G. Jakšto, yra panašaus pajėgumo. Jų kol kas siūloma nesujungti, tačiau pradėti diskusijas dėl tolimesnių žingsnių su suinteresuotomis šalimis – verslu, savivaldybėmis, visuomene.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Gintaro Valinčiaus, paruoštas kolegijų tinklo projektas atitinka Lietuvos poreikius plėtoti ir stiprinti kolegijų tinko pajėgumus.

„Mokslinių tyrimų atžvilgiu, tai prisidės prie kolegijų vykdomų taikomųjų tyrimų plėtros ir stiprinimo, geriau atlieps visuomenės ir verslo interesus“, – sakė G. Valinčius.

Anot jo, lyginant su kitų valstybių patirtimi, Lietuvos kolegijos nėra išnaudojusios savo galimybių.

Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.

Kolegijos pasiūlymus dėl reorganizacijos galėjo teikti pačios. Kolegijų iniciatyvos vertintos atsižvelgiant į jų galimybes sudaryti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei tobulinti, taip pat prisiderinti prie regionų darbo rinkos poreikių.

Komisijos siūlymus dar turės įvertinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Jie bus peržiūrėti, tada bus parengtas nutarimas, kuris bus teikiamas Vyriausybei.

Sprendimus dėl kolegijų jungimosi siekiama priimti iki birželio pabaigos.

Anot ŠMSM, valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, apie pusė (47 proc.) absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 metais gali mažėti dar 37–43 proc.

Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.