Išskyrus tam tikrus atvejus, šiuo metu taikomomis nacionalinėmis sankcijomis sustabdytas Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas.

Ne per ES sieną atvykstantys baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Baltarusija.

„Tas sumažėjimas yra, bet, manyčiau, visgi dažnai kyla klausimas, kaip dažnai turi žmogus, kuris dirba Lietuvoje, keliauti į savo šalį, ar tikrai kiekvieną dieną ir kodėl jis ten važiuoja“, – BNS sakė ministras.

„Reikia nepamiršti, kad yra hibridinio karo situacija: ir neteisėti migrantai, ir kiti veiksmai iš (Baltarusijos – BNS) pusės mums neleidžia atsipalaiduoti šioje vietoje, mes turime stebėti situaciją ir vertinti rizikas“, – pridūrė jis.

Kaip rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos BNS pateikti duomenys, praėjusiais metais iš viso fiksuota apie 1,5 mln. sienos kirtimų, 2023-iaisiais tokių buvo apie 2,6 mln., o 2022 metais siena baltarusių kirsta maždaug 1,7 mln. kartų.

V. Kondratovičiaus teigimu, tokius skaičius galėjo lemti sumažėjęs kaimyninės valstybės piliečių skaičius Lietuvos darbo rinkoje, dalies pasienio punktų su Baltarusija uždarymas, kitos pateikimą į šalį sugriežtinusios priemonės.

Pernai ir užpernai uždarius Lavoriškių, Raigardo, Šumsko ir Tverečiaus pasienio punktus, šiuo metu pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai.

Atsisakyti dar vieno punkto kol kas neplanuojama.

„Vis tiek tie (transporto priemonių – BNS) srautai bus. Paliekant tik Medininkus, uždarant Šalčininkų punktą, greičiausiai transporto priemonių skaičius bus toks pat. Tikrai nemanau, kad šiandien tai yra būtina. Jeigu mes žiūrėsime iš rizikų valdymo pusės, kad yra požymių, jog reikia tai daryti, tada taip“, – kalbėjo V. Kondratovičius.

„Šiandien aš asmeniškai neturiu informacijos, kad uždarymas punktų pagerintų arba pablogintų situaciją“, – BNS sakė ministras.

Pasieniečių duomenimis, vienas baltarusis 2024 metais vidutiniškai sieną kirto maždaug 2,6 karto, užpraėjusiais metais šis rodiklis siekė 3,7 karto. 2023-iaisiais unikalių Baltarusijos piliečių, vykstančių per sieną, buvo virš 700 tūkst., praėjusiais metais tokių asmenų – apie 550 tūkstančių.

Ar tai galėtų būti draudimas kirsti dažnai sieną – klausimas, nes sudėtinga apibrėžti, kiek kartų galima kirsti sieną.

Nepaisant tam tikrų išimčių, pernai įsigaliojo draudimas į Lietuvą įvažiuoti automobiliams su baltarusiškais numeriais, Seime taip pat svarstyta daugiau nei kartą per metus vyksiantiems į Baltarusiją atimti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau tuomet tokiems siūlymams parlamentas nepritarė.

Vidaus reikalų ministras pabrėžė poreikio tokiems veiksmams šiuo metu nematantis.

„Jeigu yra rizika dėl valstybės saugumo, reikia bendrai susėsti su visomis pusėmis ir kalbėtis apie priemones, kurios tas rizikas padėtų valdyti. Ar tai galėtų būti draudimas kirsti dažnai sieną – klausimas, nes sudėtinga apibrėžti, kiek kartų galima kirsti sieną“, – akcentavo jis.

Pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Praėjusiais metais jos atnaujintos ir pratęstos iki 2025-ųjų gegužės. Užsienio reikalų ministerija siūlo jas pratęsti dar metams.

Migracijos departamento duomenimis, praėjusių metų gruodžio 1 dieną leidimą gyventi Lietuvoje turėjo 59 tūkst. Baltarusijos piliečių.