Kadaise visagaliu vadintas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininko Vytauto Landsbergio vadovaujamas Politikos komitetas praranda savo įtaką. Ir pats V.Landsbergis jau nebelinkęs savęs vadinti vienu iš konservatorių vadovų, kurio nuomonė būtų "galutinė ir neskundžiama".

Šeštadienį vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje dauguma konservatorių atmetė Politikos komiteto vienbalsiai priimtą pasiūlymą kol kas nesvarstyti šios partijos kandidatų į prezidentus kėlimo tvarkos. Ją patvirtinusi TS-LKD užsibrėžė iki vasario 21 d. išsiaiškinti partijos narių nuomones dėl galimų pretendentų ir vėliau dar viename tarybos posėdyje patvirtintų vieną jų kandidatu į prezidentus.

TS-LKD pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius pabrėžė pats valstybės vadovo posto nesieksiąs ir laukiąs eurokomisarės Dalios Grybauskaitės apsisprendimo, ar ji sutiktų dalyvauti prezidento rinkimų kampanijoje. Jeigu jos atsakymas būtų teigiamas, A.Kubilius siūlytų partijai patvirtinti jos kandidatūrą. Jeigu neigiamas, pasak TS-LKD vadovo, "partija turi gana daug puikių žmonių, kurie gali būti kandidatai".

Europarlamentaras V.Landsbergis į tarybos posėdį neatvyko. Pasak jo, sutrukdė neatidėliotini reikalai Briuselyje.

Interviu dienraščiui TS-LKD garbės pirmininkas pripažino jau kurį laiką nebelaikąs savęs vienu iš partijos vadovų, kurio nuomonė būtų lemiama priimant svarbius sprendimus. V.Landsbergio manymu, D.Grybauskaitė gali pabandyti siekti prezidento posto, tačiau nekomentavo galimybės, kad ją parems konservatoriai, ragindamas pirmiausia palaukti pačios eurokomisarės apsisprendimo.

– Kodėl jūsų vadovaujamas Politikos komitetas siūlė tarybai kol kas nesvarstyti partijos kandidato į prezidentus klausimo taryboje?

– Kiek žinau, taryba ir neturėjo svarstyti konkretaus kandidato į prezidentus, tik tvarką. Bet mums atrodė, kad gal geriau nepradėti svarstyti net ir kandidato iškėlimo tvarkos klausimo. Nieko neatsitiktų, jeigu kokią savaitę palauktume.

Tačiau tarybos nuomonė buvo kitokia. Ji nusprendė, kad kandidatų iškėlimo tvarką galima patvirtinti, neminint kol kas jokių konkrečių pavardžių. Jos paaiškės kiek vėliau, pagal tą tvarką svarstant pretendentus partijoje.

– Tai nepykstate, kad tarybos nariai atmetė Politikos komiteto sprendimą?

– Jis buvo rekomendacinio pobūdžio. Tarybos apsisprendimas lėmė, kaip pasielgti. Taryba nusprendė taip, o ne kitaip.

– Jūsų neglumina situacija, kad Lietuvoje likus kiek daugiau nei šimtui dienų iki prezidento rinkimų iki šiol neturime nė vieno oficialiai apie savo ketinimus pranešusio kandidato?

– Nemanau, kad tų kandidatų nėra. Tiktai yra savotiška taktika.

Turbūt galima sutikti, kad dabar situacija su kandidatais į prezidentus yra šiek tiek specifinė. Anksčiau nemenka dalis kandidatų paaiškėdavo prieš gerą pusmetį iki rinkimų, tik kai kurie atsirasdavo prieš pat kampaniją. Dabar yra kiek kitaip. Bet Lietuvoje daug dalykų yra specifinių arba susiklosto specifinė padėtis.

– Pritartumėte TS-LKD pirmininko A.Kubiliaus pozicijai, kad derėtų paremti D.Grybauskaitės kandidatūrą, jeigu ji sutiktų eiti į prezidentus?

– Pirmiausia reikia palaukti pačios D.Grybauskaitės sprendimo.

– Nenujaučiate, koks jis galėtų būti?

– Aš iš dalies galiu manyti, kad ji apsiimtų tokį nemalonumą. Esant tokiai padėčiai tapti prezidentu turbūt tikrai nebūtų didelis malonumas.

Kita vertus, tas nemalonumas gali būti toks didelis, kad D.Grybauskaitė gali nuspręsti, jog gali gyventi daug ramiau ir daug geriau be to.

– Kas tada, jeigu ne ji? Partija turi savo galimų stiprių kandidatų?

– Reikia klausti partijos ir jos vadovų. Aš nesu partijos vadovas, galiu stebėti situaciją kiek iš šalies. Galiu ir palaukti, tada komentuoti.

– Nemenka dalis visuomenės vis dar laiko jus vienu iš partijos vadovų.

– Ne visai. Kad ir ką pasakyčiau, visai nereiškia, kad taip ir bus. Taigi yra mano nuomonė, viena iš daugelio partijoje.

Be to, man nebeužkrauta atsakomybė rinktis ir priimti sprendimus. Esu laisvesnis žmogus.

Galiu paremti arba galiu būti ne visai patenkintas dėl kokių nors sprendimų. Pavyzdžiui, nebuvau patenkintas, kai 2004 m. per prezidento rinkimus partija pasirinko Petrą Auštrevičių. Aš buvau prieš.

Tai koks aš tada vadovas, jeigu galvoju vienaip, o partija nueina kiek kitu keliu? Neturėkite didelių iliuzijų dėl manęs.

– Netrukus bus keliami kandidatai į europarlamentarus. Jūs sieksite dar vienos kadencijos?

– Dar palaukime. Ko čia dabar tampytis su visais klausimais iš karto.