Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Paulius Saudargas ir Gintaras Songaila siūlo praplėsti dvigubos pilietybės suteikimo tvarką, leidžiant ją turėti visiems norintiems lietuvių kilmės asmenims.

Parlamentarai įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate atitinkamą pasiūlymą dar prezidento Valdo Adamkaus kadencijos metu Prezidentūros pateiktam įstatymo projektui dėl pilietybės: siūloma Lietuvos pilietybę suteikti Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę turintiems lietuvių kilmės asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d., o taip pat lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems etninėse Lietuvių žemėse pasienio regionuose.

Asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems kitos valstybės pilietybę, P.Saudargo ir G.Songailos siūlymu, Lietuvos pilietybė būtų suteikiama nurodžius lietuvišką kilmę, praneša TS-LKD frakcija.

"Lietuvių tautos išsaugojimo ir telkimo uždavinys privalo tapti svarbiausiu mūsų tikslu. Trumparegiškas Konstitucijos interpretavimas negali tapti mūsų tautos nykimo ir blaškymo priežastimi. Išmintingas dvigubos pilietybės taikymas gali ženkliai pasitarnauti siekiant sutelkti po pasaulį išsiblaškiusius tautiečius bei sudaryti palankesnes sąlygas jiems sugrįžti ar neprarasti ryšio su tėvyne", - frakcijos išplatintame pranešime cituojamas P.Saudargas.

Šiuo metu Seimas svarsto Prezidentūros pateiktą Pilietybės įstatymo naują redakciją, kuri dvigubą pilietybę leidžia tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti negalės, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.
Naujoji redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.