Teisingumo ministro prašymu Konstitucinis Teismas ketina paskelbti dar vieną išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose.

Ministras Juozas Bernatonis prašo Konstitucinio Teismo pasisakyti, kiek svarbi yra lietuvių kalbos specialistų pozicija Seimui reglamentuojant pavardžių rašybą, penktadienį pranešė teismas.

"Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti teisingumo ministro prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatas, susijusias su asmens vardo ir pavardės rašymu piliečio pase", - teigiama pranešime spaudai.

Ministras klausia, ar parlamentarai gali priimti sprendimą nesivadovaudami "iš profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų sudarytos valstybės institucijos" pozicija, jei ji išdėstyta tokios institucijos akte.

"Teiraujuosi, ar atitinkamai priimant sprendimus buvo atsižvelgiama į kalbos ekspertų nuomonę, ar galima priimti nesivadovaujant ta nuomone. Mat tokia, mano supratimu, ne visiškai tiksli diskusija išsivystė žiniasklaidoje, kur kalbama, kad kažkas kažkam nori permesti atsakomybę. Kiekviena institucija turi savo kompetencijos ribas ir pagal jas sprendžia. Teisingumo ministerija negali nustatyti kalbos taisyklių, o aš manau, kad atitinkamos kitos institucijos, kurios nėra kompetentingos, neturėtų aiškinti KT sprendimų", - penktadienį BNS sakė teisingumo ministras, komentuodamas savo kreipimąsi į KT.

Praėjusį mėnesį Lietuvos Vyriausybė nusprendė kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ji pateiktų savo išvadą dėl galimybės įteisinti originalią nelietuviškų pavardžių rašybą dokumentuose.

Ministras taip pat Konstitucinio Teismo klausia, ar ši institucija gali inicijuoti pavardžių rašybos taisyklių pakeitimus.

Pasak J.Bernatonio, dar vienas KT išaiškinimas dėl asmenvardžių rašymo "padės tam tikrus pagrindus judėti sprendžiant šią problemą".

"Sprendimai, kurie buvo priimami nekreipiant dėmesio į Konstituciją, žinome, kuo tai baigėsi praėjusiame parlamente, kai Vyriausybė teikė atitinkamus projektus, kurie prieštaravo Konstitucijai ir po to Seime net valdančiosios koalicijos nariai nebalsavo už juos. Manau, kad reikia daryti viską sistemingai. Svarbiausia rengiamų teisės aktų kokybė ir jų atitikimas mūsų Konstitucijos doktrinai", - pabrėžė ministras.

Jo manymu, kreipimasis į KT neturėtų pristabdyti kitų institucijų darbo šiuo klausimu.

"Mes esame parengę įvairiausius variantus ir priklausomai nuo to, koks bus KT išaiškinimas, kokie bus Valstybinės kalbos komisijos sprendimai, pagal tai bus ir teikiama. Turime atlikti visus formalumus, bet atitinkami projektai įvairių variantų yra parengti. Kokius - galima nuspėti", - BNS sakė J.Bernatonis.

Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad "asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba", nes "kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas". Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog "asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba".

Siūlymai įteisinti originalią nelietuviškų pavardžių rašybą siejami su Lietuvos lenkų prašymais ir santuokas su užsieniečiais sudariusių lietuvių padėtimi.