Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs išaiškinimą dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose.

Seimas KT prašė išaiškinti 1999 metų spalio 21 dieną priimtą nutarimą, kad "vardas ir pavardė piliečio pase turi būti valstybine kalba".

Tikimasi, kad ši byla gali būti postūmis išspręsti problemą dėl Lietuvos lenkų prašymų, kad dokumentuose jų pavardes būtų galima rašyti ne vien lietuviškais rašmenimis.

Birželį priimtu parlamento nutarimu KT prašoma išaiškinti, ar "Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kur asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai".

Kreipimąsi į KT inicijavo tuometinis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Seime jau svarstomas Vardų ir pavardžių įstatymo projektas numato, kad dokumentas, kuriame įrašytas asmenvardis, turi išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują. Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendrą taisyklę, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w.

Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba.