Laiškų turinys

Į „Kauno dieną“ kreipėsi Mantas (pavardė redakcijai žinoma) ir papasakojo, kad yra pasiėmęs paskolą iš kreditucentras.lt, kurią valdo bendrovė „Pro Invest Group“. Vyras pripažino, kad pradelsė kelis mokėjimus, tačiau kreditoriaus laiškai jį gerokai nustebino.

Pasak pašnekovo, kreditorius, norėdamas susigrąžinti skolą, peržengė ribas, nes laiškuose pradėjo grasinti areštuos ne tik jo, bet ir šeimos turtą, jei nebus atlikti mokėjimai. Vyras įsitikinęs, kad skola yra jo reikalas, todėl artimieji neturėtų būti painiojami.

„Tokie grasinimai yra nepriimtini, todėl neatsakiau į jų laišką. Tačiau pablogėjo mano sveikata, ėmiau jausti stresą“, – pasakojo Mantas.

Pranešė darbdaviui

Kitas „Pro Invest Group“ žingsnis buvo išsiųsti laišką, kuriame nurodyta, kad kreipsis į Manto darbovietę. Ilgai laukti netruko ir Mantui registruotas laiškas pasiekė darbovietę. Laišką priėmė kolegos, nesupratę, kodėl į Vilniuje esančią darbovietę atsiųstas privatus laiškas.

Mantas įsitikinęs, kad laiškų siuntimas apie privačią skolą į darbovietę pažeidė asmens duomenų teises. Kadangi ant voko buvo kreditoriaus pavadinimas, kolegos lengvai suprato, kad laiško turinys susijęs su finansiniais įsipareigojimais, o tai jautrus klausimas. Mantas tikrai nenorėjo kolegoms pasakoti apie turimas skolas.

„Iki šio įvykio buvau laikomas atsakingu, patikimu darbuotoju. Darbe turėjau gerą reputaciją, santykiai su kolegomis buvo pagarbūs ir profesionalūs. Tačiau po to, kai mano darbovietėje buvo gautas vokas su kreditoriaus pavadinimu, aiškiai susijusiu su finansiniais įsipareigojimais, patyriau gėdos jausmą ir asmeninį pažeminimą. Laiškas buvo perduotas per keletą rankų, ir nors nebuvo atplėštas, jį matę kolegos suprato, kad tai – informacija apie mano asmeninę finansinę padėtį. Toks veiksmas, mano nuomone, buvo sąmoningas bandymas paveikti mane psichologiškai“, – dienraščiui dėstė Mantas.

Jis pasakojo, kad jo vardu registruotą laišką priėmė administratorė, tada laiškas buvo perduotas kitiems kolegoms, kurie vyko į Kauną ir galėjo jį perduoti Mantui. Kadangi voką, ant kurio buvo „Pro Invest Group“ pavadinimas, matė bent keli tretieji asmenys, vyras tikina, kad tai sukėlė nemažai nerimo. Be to, kreditorius, siųsdamas laišką į darbovietę, niekaip negalėjo užtikrinti, kad vokas nebus atplėštas ir kolegos ar vadovai neperskaitys ir paties laiško apie susidariusias skolas.

„Gėda, kaltė, nuolatinė įtampa tapo mano kasdienybe. Buvau priverstas kreiptis į psichologą, nes negalėjau susitvarkyti su nuolatiniu nerimu. Tai paveikė ir mano šeimą – artimieji matė mano būseną, kentėjo kartu su manimi. Ši situacija padarė žalos ne tik mano profesinei reputacijai, bet ir asmeninei savivertei“, – teigė pašnekovas.

Veiksmai: „Pro Invest Group“ atstovai teigia, kad veikia pagal įstatymus, todėl esą gali siųsti laiškus ir į darbovietes. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Siūlė nurašyti skolą?

Vyras kreipėsi į kreditorių ir prašė paaiškinimo, kodėl informacija apie skolas buvo siųsta į jo darbovietę. Konsultantai telefonu jam pasiūlė anuliuoti skolą mainais, kad istorija neatsidurtų viešojoje erdvėje.

Mantas iš pradžių pasiūlymo atsisakė iš įsitikinimo, kad jei istorija bus nutylėta, „Pro Invest Group“ ir kitus skolininkus šantažuos per jų darbovietes. Visgi vėliau vyras nusprendė priimti pasiūlymą. Jis laišku išdėstė pretenziją dėl to, kad laiškas apie privačią jo skolą buvo išsiųstas į darbovietę.

Skunde jis pažymėjo, kad sutinka su telefonu gautu pasiūlymu nutraukti tarpusavio sutartį ir panaikinti likusius įsipareigojimus, kad ginčas būtų užbaigtas taikiai. Kreditorius apie savaitę rengė atsakymą, kuriame buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo nutraukti sutartį, o jei mokėjimai ir toliau bus neatliekami, bus kreipiamasi į antstolius skolos išieškojimui. Taip pat „Pro Invest Group“ specialistai pažymėjo, kad siunčiant laiškus į darbovietę esą jokia asmens duomenų apsauga nėra pažeidžiama.

Paparašė patikslinti

„Kauno diena“ kreipėsi į Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją (VDAI) ir paprašė įvertinti, ar kreditorius nepažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), siųsdamas į darbovietę laišką apie privačias skolas.

VDAI Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Marta Sušinskaitė dienraščiui nurodė, kad dėl „Pro Invest Group“ veiksmų buvo gautas skundas, tačiau nepriimtas, nes neatitiko Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintų reikalavimų, skirtų skundo pateikimui.

„Žmogui, teikusiam skundą, buvo paaiškinta dėl skundo trūkumų, kuriuos pašalinus skundą galima pateikti iš naujo“, – pažymėjo M. Sušinskaitė.

Ji informavo, kad BDAR nedraudžia tvarkyti asmens duomenų, svarbu, kad jie būtų tvarkomi laikantis bendrųjų asmens duomenų tvarkymo taisyklių. „Darbo santykių metu gali pasitaikyti atvejų, kai į darbovietę atsiunčiama darbuotojui skirta korespondencija, pvz., administracinių nusižengimų protokolai, procesiniai dokumentai ir kt. Jei organizacijoje gautas darbuotojui skirtas laiškas pažymėtas „įteikti asmeniškai“, darbdavys neturi teisės jo atplėšti ir turi perduoti jį tiesiogiai darbuotojui.

Jei ant laiško nurodytas konkretus darbuotojas, bet nėra žymos „įteikti asmeniškai“, atsakingas darbuotojas gali atplėšti laišką tik tuo atveju, jei pagrįstai galima manyti, kad jis skirtas organizacijai (pvz., pagal turimus santykius su siuntėju). Tokiu atveju laiškas perduodamas adresatui, tačiau jo turinys neturėtų būti atskleidžiamas kitiems darbuotojams“, – aiškino inspekcijos vyr. specialistė.

M. Sušinskaitė apibendrino, kad vien tai, jog siunčiama korespondencija darbovietės adresu, automatiškai nereiškia, kad yra pažeidžiamos BDAR taisyklės. „Tai priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių ir nuo to, kokiu teisiniu pagrindu, nustatytu BDAR, tokia korespondencija siunčiama darbdaviui. Duomenų valdytojas, šiuo atveju – finansų įstaiga, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi (atskaitomybės principas), o konstatuoti, ar konkrečiu atveju asmens duomenų tvarkymas (ne)pažeidžia BDAR, galima tik išsamaus tyrimo metu įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir išklausius visas situacijos šalis“, – nurodyta dienraščiui atsiųstame komentare.

Ne jų kompetencija

Finansų įstaigų veiklą prižiūri Lietuvos bankas, todėl ir jiems „Kauno diena“ išsiuntė užklausą, kad būtų įvertintas „Pro Invest Group“ elgesys su skolininkais. Tačiau Lietuvos banko atstovai nurodė, kad tokie klausimai – ne jų kompetencijoje.

Po to, kai darbovietėje buvo gautas vokas su kreditoriaus pavadinimu, patyriau gėdos jausmą ir asmeninį pažeminimą.

Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Giedrius Šniukas aiškino, kad Lietuvos bankas prižiūri, kaip vartojimo kredito davėjai laikosi Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) nustatytų reikalavimų ta apimtimi, kiek minėtas įstatymas reglamentuoja jų veiklą. VKĮ nereguliuoja neteisminio skolos išieškojimo proceso. VKĮ aptaria tik vartojimo kredito sutarties nutraukimo, reikalaujant vartojimo kredito davėjui, procesą.

„Vartojimo kredito davėjas, prieš nutraukdamas sutartį, turi pasiūlyti vartojimo kredito gavėjui galimus tolesnius įsipareigojimų vykdymo būdus ir priemones. Jos gali apimti vartojimo kredito refinansavimą, įsipareigojimų vykdymo atidėjimą, termino pratęsimą ar kitus vartojimo kredito restruktūrizavimo būdus. Jeigu dėl tokių priemonių nepavyktų sutarti, o pradelsimai yra ilgalaikiai ir yra išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi įsipareigojimai, vartojimo kredito davėjo reikalavimu sutartis gali būti nutraukta, tačiau prieš tai jis ne mažiau kaip du kartus raštu turi informuoti vartotoją apie pradelstą mokėjimą. Kaip matote, VKĮ įtvirtintos sutarties nutraukimo sąlygos kalba daugiau apie veiksmus ar procedūras, kurios turi būti atliktos iki nutraukiant sutartį“, – nurodė G. Šniukas.

Jis dėstė, kad skolų, kylančių iš vartojimo sutarčių, neteisminio išieškojimo ypatumus reglamentuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, todėl su šios srities klausimais „Kauno dienai“ rekomendavo kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

„Jeigu manoma, kad UAB „Pro Invest Group“ galėjo nepagrįstai atskleisti tretiesiems asmenims vartotojo asmeninius, jautrius duomenis, šiuo klausimu rekomenduotume kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Lietuvos bankas nėra gavęs skundų minėtos bendrovės atžvilgiu dėl laiškų apie skolą turinio ar jų siuntimo“, – teigė Lietuvos banko specialistas.

Tačiau ir VVTAT taip pat atsakė, kad dėl aprašytos kreditoriaus laiškų siuntimo darbdaviui istorijos reikėtų kreiptis kitur. „VVTAT nėra gavusi vartotojų skundų dėl „Pro Invest Group“. Kadangi Jūsų nurodytoje situacijoje akcentuojama ne netinkama paslauga, bet informacija apie asmens duomenis ir jos atskleidimą, tokiu atveju siūlytume dėl komentaro kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Mūsų kompetencija būtų įvertinti tik ar bendrovė neskleidžia klaidinančių teiginių apie savo veiklą, ar nenaudoja grasinančio pobūdžio informacijos. Tačiau asmeninių duomenų perdavimas tretiesiems asmenims nėra vertinamas VVTAT“, – nurodė tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.

Kreditoriaus pozicija

„Kreditų centrą“ valdančios bendrovės „Pro Invest Group“ direktorė Vilma Doviltė dienraščiui išdėstė savo poziciją, kurioje teigė, kad yra laikomasi visų galiojančių įstatymų.

„Konkretaus atvejo komentuoti negalime dėl BDAR ir dėl vykstančio teisminio ginčo. Tačiau pažymime, kad UAB „Pro Invest Group“ veikia pagal galiojančius teisės aktus ir laikosi visų BDAR bei LR civilinės teisės nuostatų, užtikrindama skaidrią skolinių įsipareigojimų administravimo praktiką“, – komentavo V. Doviltė.

Ji aiškino, kad bendrovė tvarko klientų duomenis vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio reikalavimais, kurie leidžia asmens duomenų tvarkymą, kai egzistuoja teisėtas interesas.

„Kreditorius turi teisėtą interesą informuoti skolininką apie jo įsipareigojimus, kai šis sistemingai vengia bet kokios komunikacijos. Apie išieškojimo eigą, gresiančias nemokumo pasekmes, tolimesnę komunikaciją kiekvienas savo prievolės nevykdantis asmuo yra informuojamas iš anksto. Bendrovės komunikacija su klientais grindžiama skolų administravimo teisinėmis nuostatomis.

Informacija apie galimas skolos nevykdymo pasekmes nėra psichologinis spaudimas ar grasinimai, o teisėtas ir būtinas skolininko informavimas. Kliento prievolės įvykdymas arba komunikacija su kreditoriumi ir bandymas ieškoti abiems pusėms tinkamo prievolės įvykdymo sprendimo gali užkirsti kelią tolimesniam išieškojimo procesui. Tad tik nuo pačio kliento veikimo ar neveikimo priklauso, kaip toli pažengs skolos išieškojimo procesas“, – aiškino „Pro Invest Group“ direktorė.

Pasak jos, siunčiami laiškai yra uždari ir registruoti, todėl jų turinys esą nėra prieinamas tretiesiems asmenims. Taip pat ant laiškų nurodomi tikslūs gavėjo duomenys, t. y. vardas ir pavardė asmens, kuriam laiškas adresuotas ir kuriam turi būti įteiktas.

„Vien tai, kad trečiasis asmuo galėjo matyti siuntėjo pavadinimą ant laiško nelaikytina asmens duomenų pažeidimu, nes konkreti informacija apie finansinius įsipareigojimus nebuvo paviešinta. BDAR reglamentuoja faktinį duomenų atskleidimą, užklijuotas ir asmeniui adresuotas laiškas, ant kurio yra tik siuntėjo įmonės pavadinimas, jokių duomenų neatskleidžia“, – nurodė V. Dovilytė, tačiau liko neaišku, kaip kreditorius, siųsdamas laiškus į skolininko darbovietę, užtikrina, kad laiškas tikrai pasieks reikiamą asmenį ir nebus perskaitytas kitų žmonių.

„Kauno diena“ pasiteiravo, kodėl telefonu buvo pasiūlyta nutraukti sutartį, o vėliau atsisakyta tai padaryti. Be to, Mantas buvo įsitikinęs, kad kreditorius turėtų atlyginti padarytą reputacinę ir moralinę žalą.

„Dėl moralinės žalos atlyginimo atkreipiame dėmesį, kad pagal LR civilinę teisę moralinė žala kreditorinių santykių kontekste nėra pripažįstama, nes teisė negali kilti iš neteisės. Kreditorius, laikydamasis teisinių skolų administravimo principų, negali būti laikomas atsakingu už tariamą emocinę žalą, kuri atsirado dėl teisėtų skolinių įsipareigojimų administravimo vykdymo.

Pastebime, kad tam tikrais atvejais skolininkai, susidūrę su teisėtais skolinių įsipareigojimų vykdymo procesais, pasirenka ginčo eskalavimo taktiką, siekdami išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo. Vietoje konstruktyvaus sprendimo keliami nepagrįsti reikalavimai dėl skolos nurašymo ar kompensacijos išmokėjimo, kurie nėra paremti teisiniais argumentais“, – komentavo V. Dovilytė.

Ji teigė, kad kai kuriais atvejais skolininkai siekia daryti spaudimą kreditoriui esą ne tik nepagrįstai reikalaudami skolos nurašymo ar kompensacijų, bet ir grasindami skundais įvairioms institucijoms. „Tokia taktika gali būti vertinama kaip siekis neteisėtai daryti poveikį, o ne objektyviai spręsti susiklosčiusią situaciją. Taip pat grasinama viešumu, siekiant daryti reputacinį spaudimą, teigiant, kad paskelbs informaciją spaudoje ar viešai iškels ginčą, nepaisant to, kad kreditorius veikė teisėtai ir laikėsi visų galiojančių teisės aktų. Viešas eskalavimas neturėtų būti naudojamas kaip spaudimo priemonė prieš kreditorių, ypač kai finansiniai įsipareigojimai yra aiškiai apibrėžti sutartyje ir kredito gavėjas jų nevykdo.

Bendrovė su klientais visuomet siekia konstruktyvaus dialogo ir abipusio šalių sutarimo. Visuomet bandoma spręsti situaciją su klientais taikiai. Į visas pretenzijas ir kilusius ginčus yra atsakoma aiškiai ir pagrįstai“, – teigė „Pro Invest Group“ dirketorė.

Ji pažymėjo, kad minėto asmens pretenzija buvo gauta ir jam pateiktas išsamus atsakymas.