Atverti užtvanką planuota ir pernai, kai potvynis Kretingą skandino net kelis kartus, bet tuomet nespėta. Vanduo per greit ir per stipriai kilo, skandindamas žmonių turtą.

Itin didelės bėdos dėl gausaus lietaus sulaukta užpernai. Tuomet per potvynį ekstremali situacija skelbta dar ir dėl vandens taršos – teko į Tenžės upę leisti nevalytas nuotekas, kai valymo įrenginiai nepajėgė priimti viso suplūdusio vandens.

Šįkart užtvankos uždorius pakilo 10 centimetrų dar neprasidėjus liūčių ir potvynių sezonui.

„Gerai, kad žemina, nes kad neapsemtų mūsų, kad nepaskęstume“, – sakė gyventojas.

Specialistai įpareigoti dukart per dieną stebėti, kaip kinta vandens lygis.

„Jeigu matysime, kad viskas yra normų ribose, sklendę vėl uždarome ir užtvaras vandens nepraleidžia. Esame pasiruošę ir tokiai situacijai – jeigu nesuveiktų mechanizmas, komunalininkai privalės turėti smėlio maišų ir lentų, kuriomis užtvara būtų uždėta, kad vanduo nebėgtų pro šalį“, – komentavo Kretingos meras Antanas Kalnius.

Tačiau prie Akmenos upės pasirodę aplinkosaugininkai Kretingos valdžiai pareiškė, kad žeminti vandens lygio negalima – tai neva gali sukelti žalą gamtai, o eksperimentuojant pažeidžiami įstatymai.

„Šioje vietoje nėra liniuotės, nėra nustatyta, koks vandens lygis ir ar tikrai jis viršija normą. Už tokį pažeidimą gresia administracinė atsakomybė ir gali būti žala skaičiuojama aplinkai“, – paaiškino Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Grigalauskienė.

Aplinkosaugininkai surašė pažeidimų aktą.

„Mes turime būti Aplinkos apsaugos agentūros informuoti apie numatomą potvynį. Deja, per 30 metų nesame gavę nė vieno tokio rašto. Kai savivalda bando spręsti gyventojų saugumą, iškart prasideda baudomis. Manau, šiuo klausimu tikrai kreipsimės į teismą“, – tvirtino A. Kalnius.

Pasak mero, reikalavimas, kad tik tada, kai vanduo pakyla daugiau kaip dešimt centimetrų, galima atidaryti užtvankos sklendes, yra nelogiškas.

„Kai vanduo pakyla – pagal įstatymus, kuriuos raginsime pakeisti, turėtume uždarus pakelti. Tai reiškia, jog dar didesnį kiekį vandens paduodame. Tai ką mes saugome – gyventojus ar gamtą?“ – retoriškai klausė Kretingos meras.

Prie Padvarių tvenkinio esanti kaimo turizmo sodyba dažnai murkdosi vandenyje, tad ir čia nutarta vandens lygį pažeminti. Tačiau užtvankos uždorių pakelti nepavyko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Čia labai blogas signalas mums patiems, nes reikės žiūrėti, kodėl techninė priežiūra neatliko savo darbo ir kodėl tas hidrotechninis statinys yra netvarkingas, nors dokumentuose rašoma, kad viskas gerai“, – pabrėžė A. Kalnius.

Padvarių užtvanka buvo rekonstruota vos prieš dešimtmetį. Kadangi čia pažeminti vandens lygio nepavyko, nutarta eksperimentą baigti. Po kelių valandų miesto centre užtvankos uždarius vėl užsuko. Su aplinkosaugininkais ir hidrometeorologais sudaryta darbo grupė dabar ieškos kitų sprendimų, kaip valdyti potvynius bei peržiūrės teisės aktus.