Seimas sutiko lapkričio 11 d. pradėti svarstyti klausimą dėl mandatų atėmimo iš Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus.

Tačiau kol kas neaišku, ar tą pačią dieną bus balsuojama dėl šių parlamentarų įgaliojimų nutraukimo.

Vakar neeiliniame Seimo posėdyje parlamento vadovė Irena Degutienė daugiau kaip valandą skaitė spalio pabaigoje Konstitucinio Teismo priimtą išvadą, kad opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai A.Sacharukas ir L.Karalius šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė valstybei duotą priesaiką.

Paskui parlamentarai balsavo, ar pradėti mandatų atėmimo iš Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus procedūrą. Už tai, kad tokia procedūra A.Sacharuko mandato klausimu būtų pradėta, balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 6, susilaikė 2. Už mandato atėmimo iš L.Karaliaus procedūros pradžią balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo 4 ir susilaikė 4 parlamentarai.

Sutarta, kad šie abu klausimai bus svarstomi kitą ketvirtadienį, lapkričio 11 d., Seimo plenariniame posėdyje.

Tuojau pat po to, kai buvo priimti šie sprendimai, Seimo plenarinių posėdžių salėje buvę A.Sacharukas ir L.Karalius buvo su juo supažindinti. "Susipažinau", – parašė jie ant priimto Seimo protokolinio nutarimo ir jį pasirašė.

Tačiau kol kas neaišku, ar tądien vyks ir balsavimas dėl mandatų atėmimo. Mat Seime vyksta karštos politinės diskusijos, ar šiais klausimais reikėtų balsuoti slaptai, kaip numato dabartinis Seimo statutas, ar vertėtų šią tvarką pakeisti ir balsuoti atvirai.

Seimo pirmininkė I.Degutienė pareiškė skeptiškai nusiteikusi dėl galimybės labai skubiai pakeisti statutą ir pakartojo, kad, jos nuomone, netikslinga keisti "žaidimo taisyklių", kai apkaltų procesas pasistūmėjo taip toli. Todėl spėjama, kad balsavimas dėl dviejų prasižengusių Seimo narių vis dėlto bus slaptas.

Beje, A.Sacharukas ir L.Karalius dar gali patys atsisakyti mandatų. A.Sacharukas vakar tvirtino dar neapsisprendęs, ar savanoriškai atsisakyti mandato. "Tai mano teisė – iki pat balsavimo dėl mandato atėmimo svarstyti, ar savarankiškai atsisakyti mandato. Ta teise pasinaudosiu", – teigė jis.

L.Karalius slapstėsi nuo žurnalistų, nepanoro atsakinėti į klausimus apie apkaltą ir galimybę pačiam atsisakyti Seimo nario mandato.

A.Sacharukas nepaneigė, kad dėl galutinio apsisprendimo tarsis su savo Krikščionių partijos frakcija. Šios frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis rekomenduoja A.Sacharukui ir L.Karaliui neatsisakyti mandatų, laukti balsavimo Seime, nes gali nesusirinkti užtektinai balsų, kad mandatai būtų atimti. V.Žiemelis mano, kad atsistatydinti nėra dėl ko. "Jie yra pateikti kaip atpirkimo ožiai", – kolegas gynė Krikščionių frakcijos seniūnas.

Atskiroji nuomonė

Du iš devynių Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų Egidijus Šileikis ir Ramutė Ruškytė mano, kad Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai neverti apkaltos. Jie paskelbė savo atskirąsias nuomones.

E.Šileikio nuomone, L.Karaliaus veiksmai iš dalies turi svarų teisinį pateisinimą – konstitucinę Seimo nario teisę į atostogas. A.Sacharuko veiksmai, pasak KT teisėjo, pagal Seimo statutą nusipelno tik įspėjimo.

R.Ruškytė, pateikusi atskirąją nuomonę dėl L.Karaliaus, neabejoja, kad šis parlamentaras pažeidė statutą, bet nemano, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

"KT nenustatė, kad L.Karaliaus veiksmų šiurkštumą įrodo veiksmų pobūdis, laikas, vieta, sistemingumas, pakartotinumas, trukmė, veiksmus atlikusio asmens elgesys po jų padarymo", – rašo R.Ruškytė.