Kalbinti žmonės nesuvokia, kam reikia bendrojo lavinimo mokyklose auginti sportininkus profesionalus, kai mokslo žinios yra pagrindas.

„Vėl kokį nors projektą sugalvojo ministerija, kaip kitaip galima paaiškinti“, – teigė Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas. 

Projektai dėl projektų gimnazijose, esą ir taip išderino ugdymą. 

„Jau turime įtraukųjį ugdymą, turime meninį ugdymą, kada mokiniai mokosi pagal tam tikrą programą. Negalima sujaukti visko. Jau dabar gyvename tokioje situacijoje, kad viskas sujaukta“, – kalbėjo A. Totilas. 

Ne kratinį, o progresą gimnazijose su profesionaliu sportu mato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  

„Šita priemonė skirta paskatinti sportinės pamainos ugdymą ne tik trijose šiuo metu veikiančiose Lietuvos sporto gimnazijose, kurios yra Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje“, – aiškino Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė- Kaminskė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bendrojo lavinimo mokyklos direktorius neturi supratimo, kaip ir kur įkišti profesionalųjį sportą. Esą trijų fizinio lavinimo pamokų per savaitę užtenka, o kas nori sportuoti, tam yra popamokinė veikla, būreliai. 

„Egzaminai, tarpiniai patikrinimai ir t. t. Viskas sujaukta ir nėra atsakomybės. Atsakomybė krenta tik mokyklai, daugiau niekam“, – piktinosi vyras. 

Ministerija kalba abstrakčiai, bet raminančiai, esą mokyklos neliks vienos – joms padės. 

„Mokykla turėtų užtikrinti atitinkamą pamokų tvarkaraštį, turėtų turėti infrastruktūrą. Sutelktomis jėgomis galėtų veikti ir telkti, pavyzdžiui, komandinę sporto šaką į vieną klasę“, – akcentavo viceministrė. 

Specializuota sporto gimnazija Panevėžyje ministerijos užmojus irgi kritikuoja. Nesupranta, kam reikia tariamų sporto mokyklos dublių visose gimnazijose. Sporto rezultatai, esą iš anksto pasmerkti. 

„Šitos mokyklos slenksčius intensyviai trynė ir vaikščiojo Arvydas Sabonis, ir Šarūnas Marčiulionis ir Virgilijus Alekna – mūsų šventa trijulė“, – teigė Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė. 

Čia mokėsi daug ir kitų aukščiausio lygio sportininkų. Rezultatai auginami nuo aštuntos klasės. Į atrankas ateina tik rinktiniai ir profesionaliam sportui pasirengę mokiniai. 

„30 proc. ugdymo turi būti nukreipta į sportinį ugdymą, o visa kita – pagrindinio mokslo žinios. Po trijų pamokų mokiniai turi rytines treniruotes, tada po treniruočių grįžta, pavalgo ir vėl keliauja į pamokų dalį. Ir tik po pagrindinių mokslo žinių turi vakarines treniruotes. Tai realiai mūsų mokiniai turi po dvi rimtas treniruotes per dieną“, – pasakojo A. Sakalauskienė.

Direktorės atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Tad kam reikalinga ne sporto gimnazijoje auginti sportininkus, sako žinanti tik ministerija. Ji siūlo finansuoti sporto populiarinimą, atskiras klases sportininkams. Vyriausybei teikia įstatymo pataisas, pagal kurias federacijos finansavimą gautų ir už sporto klases. Skelbiama, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2025-ųjų.