Ruklos pabėgėlių priėmimo centro gyventojus pasiekė sunkmečio padariniai. Jiems tik savaitgaliais tiekiamas karštas vanduo, išduodama mažiau higienos reikmenų, o norėdami pasigaminti maisto pabėgėliai stumdosi eilėse.

Centre jaučiama įtampa

Įsibėgėjusi ekonominė krizė pasiekė ir Lietuvoje gyvenančius pabėgėlius. Dienraščio žurnalistus Ruklos pabėgėlių priėmimo centre pasitikęs čečėnas Rachimas Batijevas pasakojo su žmona ir ketverių metų sūnumi čia gyvenantis beveik metus, tačiau į tokią blogą padėtį pateko pirmą kartą.

"Visi atsakymai, kuriuos išgirstame iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovų, – krizė. Nebegauname higienos priemonių: muilo, skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus. Kas dvi savaites iš valstybės gauname po 78 litus, tačiau jų nebeužtenka, nes ligoninėse reikia mokėti už atliekamus tyrimus. Nekalbu apie tai, kad maistui pinigų nelieka. Juk kainos nuolat kyla, nebespėjame jų ir sekti. Karštas vanduo tiekiamas nuo penktadienio iki sekmadienio, o ką daryti kitomis dienomis? Nesiprausti? Suaugę žmonės galėtų ir pakentėti, tačiau daugelis šeimų augina mažus vaikus. Jiems priežiūros reikia daugiau nei mums", – skundėsi R.Batijevas.

Vyras dažnai pasikalba su giminaičiais ir tautiečiais, išsiblaškiusiais po visą Europą.

"Susiskambiname su kitais čečėnais, gyvenančiais Austrijoje, Norvegijoje, Belgijoje, ir niekas nekalba apie krizę. Jie jos nejaučia. Atvirkščiai, dėl padidėjusių kainų ir ekonominės krizės išmokos jiems buvo padidintos. Apie tai pasakojau Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojams, o jie sako, kad ten yra Europa, o čia, Lietuvoje, – kitokia sistema", – guodėsi R.Batijevas.

Rūpesčiai ir virtuvėje

Pabėgėlių bendrabučio virtuvėje sutikta R.Batijevo žmona Malika Isajeva savo šeimai gamindama pietus pasakojo, kad pastaruoju metu gyventi Pabėgėlių centre nelengva. Net maisto gaminimas sukelia nepatogumų.

"Trūksta pinigų. Egzistuojame ir tiek. Virtuvėje dar ir elektrines virykles išjungė. Veikia tik viena, o valgį gamintis tenka pakaitomis. Negana to, karštą vandenį atjungė. Jį šildome arbatinukuose, kad galėtume nusiprausti ir išplauti indus. Mums aiškinama, kad taip taupomos lėšos. Taip gyvename tik kelinta diena, nežinome, kaip bus toliau", – pasakojo M.Isajeva.

Virtuvėje kartu buvusi kaimynė pritarė Malikos skundams pastebėjusi, kad dauguma pabėgėlių nėra tuo patenkinti.

"Buvo susirinkimas ir mums paaiškino, kad nėra galimybių įjungti karštą vandenį. Protestuoti neketiname. Esame ramūs žmonės. Visi tik kalba. Nors centro darbuotojai stengiasi mums pagelbėti, jiems tai nelabai pavyksta", – pasakojo Fatima Taramava.

Su dienraščio žurnalistais bendraudami čečėnai prasitarė, kad jie nepratę garsiai reikšti savo nuomonės, nes bijo, jog už tai gali sulaukti bausmės.

Negaus pusės milijono

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Algimantas Dieninis padėties nedramatizavo. Pasak jo, Vyriausybė, taupydama lėšas, finansavimą apkarpė visoms valstybinėms įstaigoms. Ne išimtis ir pabėgėlių centras. Praėjusiais metais Ruklos pabėgėlių priėmimo centras gavo 1,8 mln. litų. Manoma, kad šiemet ši suma sumažės iki 1,3 mln. litų. Karpomos ne tik pabėgėliams skirtos lėšos. Centro darbuotojams 10 proc. buvo sumažinti atlyginimai.

"Lietuvoje vyksta taupymo programa. Pinigų yra tiek, kiek yra. Nemanau, kad padėtis bloga, jei keturias dienas per savaitę nėra karšto vandens. Galima būtų palikti veikti visas virykles, tačiau jie atėję visas įjungia ir nesuka dėl to galvos. Neturėjome kitos išeities. Higienos reikmenų išdavimas sumažintas, bet nenutrauktas", – aiškino A.Dieninis.

Pabėgėlių priėmimo centro direktorius pastebėjo, kad iki šiol pabėgėlių šelpimo programa neskatino imigrantų dirbti.

"Nemanau, kad pabėgėliai gyvena blogiau nei eiliniai lietuviai. Jei finansavimas sumažintas Lietuvos gyventojams, jis mažėja ir kitiems. Manau, kad krizė paskatins pabėgėlius dirbti ir patiems užsidirbti. Iki šiol tai daryti pabėgėliai nebuvo suinteresuoti. Buvo apmokamos išlaidos už šildymą, elektrą, nuomos mokesčio nėra, o drabužiai, nors dėvėti, taip pat suteikiami. Lietuvos gyventojui, uždirbančiam tūkstantį litų, išlaikančiam žmoną ir vaiką, tokios gyvenimo sąlygos, kokiomis gyvena pabėgėliai, nebūtų prieinamos", – pasakojo A.Dieninis.

Gvantanamo kalinių nebijo

Nors kalbos, kad Lietuvoje gali būti apgyvendinti du amerikiečių Gvantanamo kalėjimo kaliniai, siejami su terorizmu, nerimsta, o viena iš galimų vietų įvardijama Ruklos pabėgėlių centras, A.Dieninis nejaučia jokio nerimo.

"Kuo skiriasi Gvantanamo kalinys nuo atvykusio iš Rusijos, Čečėnijos, kur daugiau nei dešimt metų vyksta karas? Tai tokie pat žmonės, turintys panašių problemų ir dar tarybinio auklėjimo. Parama jiems būtų skirta tokia pat, kaip ir likusiems pabėgėliams. Jei tai būtų pavojingi kaliniai, jie sėdėtų kalėjime, o ne pabėgėlių centre", – įsitikinęs A.Dieninis.

Pasak jo, keletas atvykėlių iš Gvantanamo problemų Lietuvoje nesukeltų. Sunkumų būtų, jei į šalį plūstelėtų didelis pabėgėlių srautas.

Centro direktorius prisiminė, kad blogiau buvo prieš keliolika metų. Tuomet perpildytame Ruklos pabėgėlių centre gyveno pabėgėliai iš Afganistano. Jų specialiosios tarnybos deramai nepatikrino. Vėliau paaiškėjo, kad tarp jų galėjo būti ir pavojingų nusikaltėlių.