- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
-
KT: teisėjų E. Laužiko ir V. Bavėjano atleidimai neprieštarauja...
Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Egidijaus Laužiko ir buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano atleidimai neprieštarauja Konstitucijai.
„Konstitucinis Teismas nutaria pripažinti, kad Seimo nutarimas dėl E. Laužiko atleidimo iš pareigų neprieštarauja Konstitucijai“, – nutarimą penktadienį paskelbė KT pirmininkė Danutė Jočienė.
KT vadovė taip pat paskelbė, kad Konstitucijai neprieštarauja ir Seimo sprendimas pritarti V. Bavėjano atleidimui iš pareigų ir atitinkamas prezidento Gitano Nausėdos dekretas dėl teisėjo atleidimo.
Į KT dėl minėtų atleidimų kreipėsi du teismai – Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių dėl E. Laužiko atleidimo, Lietuvos apeliaciniam teismui – ir dėl E. Laužiko, ir dėl V. Bavėjano.
Abu teisėjai iš pareigų buvo atleisti 2019-aisiais, kai jiems buvo pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Vėliau V. Bavėjanas byloje dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu išteisintas.
I. Gelūno / BNS nuotr.
Nutarimo aiškinamoje dalyje KT daugiausiai pasisakė dėl argumentų, esą teisėjai iš pareigų galėjo būti atleisti tik surengus apkaltos procedūrą.
Pasak KT, jei Konstitucija būtų aiškinama taip, būtų apribotos Konstitucijoje įrašytos prezidento galios formuojant teismus, taip pat galėtų susidaryti situacija, kai teisėjo vardą pažeminę teisėjai liktų pareigose, nes teisėjo vardo pažeminimas nebūtinai savaime yra priesaikos sulaužymas.
Ne kiekvienas teisėjo poelgis, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ne kiekvienu atveju sulaužoma priesaika.
„Konstituciją aiškinant taip, kad teisėjo vardą savo poelgiu pažeminę teisėjai gali būti pašalinami iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka, kai kuriais atvejais prezidento įgaliojimai dalyvauti formuojant Lietuvos Aukščiausiojo ar Lietuvos apeliacinio teismo sudėtį būtų suvaržyti“, – sakė D. Jočienė.
Kaip pažymėjo KT vadovė, taip pat apkaltą numatant kaip vienintelę galimybę atleisti aukšto rango teisėjus „susidarytų prielaidos atsirasti situacijai, kai Seime neinicijavus apkaltos proceso teisėjo vardą pažeminusiam teisėjui (...) toks teisėjas nebūtų atleistas iš pareigų ir galėtų toliau vykdyti teisingumą“.
„Ne kiekvienas teisėjo poelgis, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ne kiekvienu atveju sulaužoma priesaika. Aiškinant Konstituciją taip, kad savo poelgiu pažeminę teisėjo vardą teisėjai gali būti pašalinti tik apkaltos tvarka, susidarytų situacija, kai tokie teisėjai iš viso negalėtų būti atleisti iš pareigų už poelgį, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, bet nėra sulaužoma priesaika, nors už tokį poelgį žemesnių grandžių teisėjai galėtų būti atleisti iš pareigų“, – pažymėjo D. Jočienė.
Vilniaus apygardos teismas sako kreipimesi į KT pažymėjo, kad 2019-ųjų rugpjūčio 16-osios prezidento dekretas ir Seimo rugsėjo 24-osios nutarimas, kuriais E. Laužikas atleistas dėl to, jog savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, buvo priimti nesilaikant konstitucinių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.
Vienas iš motyvų – Teisėjų taryba drausminės atsakomybės procedūrą dėl LAT teisėjo elgesio pradėjo ne savo pačios priimtu teisės aktu, o remdamasi Generalinės prokuratūros raštu.
Be to, pasak Vilniaus teismo, Teisėjų taryba apribojo E. Laužiko teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, duomenimis, nepateikė jam suformuluotų atleidimo iš teisėjo pareigų priežasčių, taip pažeisdama jo teisę į teisingą procesą.
Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad su minėtu ikiteisminiu tyrimu susiję Teisėjų tarybos nariai, svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui atleisti E. Laužiką iš pareigų, nenusišalino.
Teismo teigimu, prezidento ir Seimo sprendimai negalėjo būti priimti remiantis tokio Teisėjų tarybos nutarimo pagrindu.
Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas savo prašymuose dėl E. Laužiko ir dėl V. Bavėjano atleidimo abejojo, ar sprendimai atitiko Konstitucijos nuostatas, konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.
Pasak Apeliacinio teismo, tokios abejonės kilo įvertinus Konstitucijoje numatytą specialų LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą ir juo įtvirtintą ypatingą šių teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą.
Konstitucijoje numatyta, kad minėtų teismų teisėjus, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas atleidžia trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 85 balsų palaikymo, be to, tai atliekama surengus apkaltos procesą.
Tuo metu E. Laužikas ir V. Bavėjanas atleisti Seimo nutarimus priėmus įprastine tvarka. Tuomet už pirmojo atleidimą balsavo 49 Seimo nariai, už pritarimą antrojo atleidimui – 53 parlamentarai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl lietuviai nenori kelti kvalifikacijos?1
Užimtumo tarnyba skelbia, kad darbo ieškantys vyresnio amžiaus gyventojai mokytis ir tobulėti žada, tačiau realiai to nedaro. Plačiau šia tema komentavo Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Atlikti tarnybą šaukiami ir rezervistai: vakar dirbo vandens parke, o šiandien – jau karys7
Į Gaižiūnų poligone esanti mobilųjį logistikos punktą atkeliavo pirmieji 50 rezervo karių, pašauktų į visuotinius mokymus. Tai – anksčiau tarnavę šauktiniai, dabar gyvenę civilinį gyvenimą, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas5
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
ŠMSM – dar daugiau kritikos: viskas sujaukta2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bendrojo lavinimo mokyklose užsimojo ugdyti sportininkus profesionalus. Skelbia, kad gimnazijose reikalinga kurti atskiras klases sportininkams ir taip prisidėti prie profesionalų auginimo. ...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas1
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip10
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Arkivyskupas G. L. Grušas: svarbiausia atrasti savo pašaukimą1
Bažnyčia yra pasaulietinė organizacija, nors dažnai apie ją galvodami įsivaizduojame vien savo parapiją, sako Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas, Europos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas Gintaras Linas Gru&scaro...
-
Danės skvero fontanas kol kas dar negros19
Danės skvero fontanas šį sezoną nedžiugins klaipėdiečių ir miesto svečių. Pernai per vasaros liūtį nepataisomai nukentėjusios po grindiniu esančios techninės fontano įrangos nebus spėta sutaisyti. Tačiau likę miesto fontanai bus įjung...