Vilniaus meras leidžia suprasti, kad susitarti dėl homoseksualų eitynių vietos lengva nebus. Lietuvos gėjų lyga (LGL) atkerta, kad nesusitarimas prilygtų eitynių uždraudimui. Taip reaguojama į savivaldybei nepalankų teismo sprendimą. Tuo metu Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas gėjų eitynių Kaune nesvarsto.

A.Zuokas pyksta

Vilniaus miesto savivaldybė, būsimoms homoseksualų eitynėms parinkusi ne prašomą Gedimino prospektą, o nuošalesnę Upės gatvę, buvo neteisi. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). LVAT paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kad, per derybas neradus bendro sprendimo, Vilniaus valdžia turėjo pateikti atsisakymą, kuris galėtų būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

„Susirinkimų įstatymas nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teisės pačiai nurodyti kitą eitynių ar susirinkimo vietą, nesuderinus jos su susirinkimo organizatoriais“, – teigiama teismo pranešime.

Atsižvelgdama į tai, kad eitynes planuojama rengti jau po mėnesio – liepos 27 d., teisėjų kolegija nurodė, jog nauja derinimo procedūra turi būti baigta kuo greičiau.

Vilniaus miesto savivaldybė į šį teismo sprendimą sureagavo lakoniškai.

„Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama LVAT nutartį ir galiojančius Lietuvos įstatymus, artimiausiu metu nepažeisdama teises aktuose nustatytų terminų spręs LGL liepos 27 d. organizuojamų eitynių vietos ir maršruto klausimą. Eitynių vietos klausimą svarstys Vilniaus miesto savivaldybės Renginių (susirinkimų) derinimo komisija drauge su policijos ir LGL atstovais“, – rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

Pats sostinės meras Artūras Zuokas situaciją įvertino emocingiau. Mero teigimu, eitynėms prašydami Gedimino prospekto LGL atstovai tik bando susireikšminti. O vienas iš motyvų, kodėl homoseksualams nenorima leisti žygiuoti centrine Vilniaus gatve, – abejojama, ar pavyks užtikrinti dalyvių saugumą.

„Tai kas tada? Vėl meras atsakys? Arba kas – teismai – atsakys už tai? Ne. Atsakys policija ir miesto savivaldybė. Todėl mes turime vertinti visus argumentus“, – sakė A.Zuokas.

Mero teigimu, problemos sprendimo būdai yra du: arba savivaldybė atmes LGL atstovų prašymą dėl eitynių Gedimino prospekte, arba su LGL ir policijos atstovais bus derinama nauja renginio vieta.

„Mes derybų nevedame. Mes vykdome įstatymus ir, be abejo, teismo sprendimus. Kai gausime visą nutarimą, ne tik pranešimą, įvertinsime visus argumentus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija neabejotinai, kaip ir teismo sprendimų yra numatyta, priims greitą sprendimą“, – kalbėjo meras.

Arba prospektas, arba nešlovė

LGL vadovas Vladimiras Simonko situaciją, kad homoseksualams, skirtingai nei kitiems prašantiems, neleidžiama žygiuoti Gedimino prospektu, vadina segregacija. V.Simonko sakė skaitęs sostinės mero kalbas šiuo klausimu. Šios, pasak V.Simonko, optimistiškai nenuteikia.

„Teismas įpareigojo sėsti prie bendro stalo su policija bei merijos atstovais ir kalbėti apie visus galimus variantus. Bet kadangi kai kurie aukšti pareigūnai jau skuba pareikšti, kad netgi negalvokit apie Gedimino prospektą, tai nesunku nuspėti, koks bus šito susitikimo rezultatas. Bet pabandysiu būti optimistas. Tikiuosi, kad užteks bent pragmatiškumo Vilniaus miesto merui būti įžvalgiam ir nelikti tarp autsaiderių, kurie toliau lygiuotųsi į mūsų Rytų kaimynų šalis – Baltarusiją ir Rusiją“, – kalbėjo LGL vadovas.

Pasak V.Simonko, miesto valdžia turėtų suprasti, kad Upės gatve homoseksualai nežygiuos, o neleidimas eitynes rengti Gedimino prospekte būtų traktuojamas kaip eitynių uždraudimas. Ir tai esą pagarsėtų tarptautiniu mastu.

„A.Zuokas nieko baisaus nemato, jeigu jis nesuderins šito sprendimo. Tai tada aš noriu atsakingai pasakyti, kad mes į tą atsisakymą reaguosim labai paprastai: atsisakymas derinti Gedimino prospektą tolygus eitynių uždraudimui. Upės gatve mes nežygiuosim, nes tuo mes įteisinsim tam tikrų miestiečių segregaciją. <...> Tad situacija tokia: jeigu mums nepavyksta, nors mes labai norim suderinti, mes traktuosim tai kaip uždraudimą. Kaip tai atrodys bendram, tarptautiniam, kontekste, tegul daro kiekvienas savo išvadas. Tai nepakels Vilniaus miesto prestižo tarptautiniu lygiu. Bet tai jau spręsti ne man, tai tegul sprendžia tie, kurie tuos draudimus laisvai dalija“, – sakė V.Simonko.

Savivaldybės motyvas neleisti žygiuoti Gedimino prospektu, nes esą abejojama, ar ten pavyks užtikrinti saugumą, LGL vadovui tik kelia juoką.

„Aš visada tikėjausi, kad valstybė pajėgi užtikrinti kiekvieno piliečio saugumą. Nebent yra kai kurių pareigūnų nenoras tai daryti. Bet keliu klausimą: Lietuva nuo liepos pirmininkaus ES Tarybai, ir jeigu Lietuvos pareigūnai nesugebės užtikrinti Lietuvos piliečių saugumo, tai ką jau kalbėti apie aukštų pareigūnų saugumą Vilniuje? Gal mes nurodysim specialų žemėlapį aukštiems pareigūnams, kur negalima vaikščioti ir kur negalima garantuoti saugumo?“ – ironizavo V.Simonko.

Eitynės – Vilniaus problema

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, paklaustas, kaip vertina šią Vilniuje sprendžiamą problemą, sakė, kad kiekvienas miestas turi savus sprendimo būdus. O Kaunas su tuo kol kas nesusidūrė.

„Visada reikia ieškoti kompromiso. Šį atvejį reikia nagrinėti atskirai, aišku, tai Vilniaus problema ir jie sprendžia savais metodais. Mums tokio klausimo neteko iš esmės nagrinėti, daugiau mes sprendžiame dėl patriotinių eitynių Kaune, kurios tokio atgarsio nesulaukė“, – sakė A.Kupčinskas.

Pasiteiravus, ar nekyla minčių konkurencinėje kovoje nugalėti sostinę ir pasiūlyti homoseksualų eitynes rengti Kaune, A.Kupčinskas patikino, kad to nebus.

„Kai bus prašymas, tada ir žiūrėsime, dabar užbėgti ir kategorišką nuomonę pareikšti, kad spręsime vienaip ar kitaip, tikrai negalėčiau. Ir dėl mano vidinių įsitikinimų, aišku. Jeigu Vilnius nori būti tuo įžymus, tegul jie ir derina tokius klausimus“, – tokios minties kratėsi Kauno meras.