„Aš tikrai pasitikiu Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), jos vadovybe ir tikrai tikiu, kad nebuvo tos situacijos, kad jie [afganistaniečiai] galėjo būti Lietuvoje. Tada jau būtų įsigaliojęs ir privalomas EŽTT sprendimas, kad mes jų negalėtume išsiųsti atgal. Net neabejoju, kad pasieniečiai turi visus įrodymus, kad jie atėjo iš Baltarusijos pusės ir jiems galiojo tas pats algoritmas, kad mes jų neįleidžiam ir siūlome kreiptis legaliai dėl migracijos per mūsų atstovybę Minske arba per pasienio punktus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Esą EŽTT sakė, kad Talibanas tuos penkis Afganistano piliečius būtų persekiojęs, todėl jie bėgo, o bebėgdami sugebėjo Lietuvoje susirasti advokatę, užpildyti skundą teismui ir gauti atsakymą.

Tokia istorija L. Kasčiūnui kelia įtarimų: „Tikrai daug įtarimų ir daug klausimų. Mes patenkame į tą pasaulį, kai Pietų Europoje žmonių gabentojai, o šiuo atveju – Aliaksandro Lukašenkos režimas, naudojasi žmogaus teisių gynėjais, kurie kelia tuos nepagrįstus klausimus, bet bando ginti žmogaus teises, kvestionuoja visus mūsų sprendimus dėl grąžinimų atgal. Pasigirsta vis daugiau balsų apie tai, kad nereikia sulaikyti jų čia, apgyvendinimo centruose, o leisti laisvai judėti, kas iš esmės reikštų dar didesnę nelegalią migraciją per Lietuvą, nes tai taptų tam tikru traukos centru. Tas bus neišvengiamai nauja realybė – spausti Lietuvą per tą žmogaus teisių prizmę. Tai iš pirmo žvilgsnio skamba labai gražiai, bet už to slypi įvairūs interesai. Šiuo atveju, manyčiau, A. Lukašenkos interesas yra sustabdyti labai efektyvią mūsų nuo rugpjūčio pradėtą sugrąžinimo politiką. Kai jis pasakė, kad uždengs kiekvieną metrą ir neleis tos politikos vykdyti, akivaizdu, jis yra bejėgis“.

„Mane šiek tiek įkvėpė ankstesnis to paties teismo sprendimas dėl Lenkijos ir Latvijos veiksmų, kur buvo aiškiai pasakyta, kad šalys nėra įpareigotos priimti visų, norinčių atvykti nelegaliai, tik turi pasirūpinti jų baziniais poreikiais. Matyt, ir visoje Europoje keičiasi požiūris, nes tas įprastas liberalus požiūris, kad reikia būti be sienų, jų nesaugoti ir mes turime būti atviri visiems, keičiasi“, – aiškino Seimo narys.

Pasieniečiai aiškino, kad penkių afganistaniečių į Lietuvą neįsileis. Pasak L. Kasčiūno, į Lietuvą jie galėtų patekti tik legaliais būdais: „Aš net neabejoju, kad jų atžvilgiu bus taikomas tas pats algoritmas, kaip ir kitiems nelegaliems migrantams, kai jie yra sustabdomi prie sienos arba sulaikomi Lietuvos teritorijoje, bet grąžinami atgal į Baltarusijos valstybę ir jiems pasiūloma legaliai kreiptis per atstovybę ar pasienio punktus. Aš kitokio varianto nematau“.

Jeigu mes turime visus priimti, tai kam tada mums sienos? Kam mums pilietybės institutas? Mes turim saugoti sienas ir savo kultūrą, ir savo visuomenę.

Pasak Seimo nario, pasienio pareigūnai turėtų tęsti tai, ką darė iki šiol: „Būna situacijų, kai tam tikros grupės įleidžiamos į Lietuvą trumpam, ypač kaip dažnai matome tas situacijas, kai Baltarusijos pasieniečiai su skydais stumia migrantus į Lietuvos pusę. Tie žmonės įleidžiami trumpam į Lietuvą, jie apžiūrimi, pamaitinami, apžiūrima jų sveikata, įvertinama, ar tarp jų nėra pažeidžiamų grupių, neįgalių žmonių, vaikų. Jiems pasiūloma pasilikti, o tiems, kuriems nepritaikoma pažeidžiamos grupės kategorija, juos grąžinama atgal į Baltarusiją“.

Penkių afganistaniečių advokatė A. Astrauskienė sakė, kad tarp tų Afganistano piliečių yra mokytojas, žurnalistas, studentai. L. Kasčiūnas tuo abejojo: „Mokytojai, studentai, bet be dokumentų? Dažniausiai būna taip, kad tie dokumentai ne šiaip kažkur išmetami, bet jie per tarpininkus siunčiami į Vakarų Europą. Kai jau jie nuvyksta į Vakarų Europą, jei pavyksta tai padaryti, tie dokumentai juos ten pasitinka. Ką aš noriu pasakyti, kad mes nežinome, ar tai mokytojai, ar dėstytojai. Patikrinti galima per giluminius interviu. Dabar Lietuvoje mes turime tų legalių Afganistano migrantų, padėjusių mums kovoje prieš Talibaną. Juos tikrai bus galima pasitelkti ir išsiaiškinti, jeigu bus proga su jais kalbėtis, ar iš tikrųjų yra tie, kurie bėga nuo Talibano ir pretenduotų į pabėgėlio statusą“.

„Kaip aš suprantu, buvo deklaruota, kad jie yra Lietuvoje, buvo bandoma pasakyti, kad Lietuva jų neturėtų išsiųst. Pasirodo, jie atėjo iš Baltarusijos pusės. Tad nebuvo visiška tiesa, galimai buvo ir daug melo“, – tikino jis.

„Visų priėmimas nėra mūsų pareiga. Visos Afrikos ir Azijos mes pareigos priimti neturime. Man atrodo, šita politika yra labai efektyvus instrumentas, aš prie jos pats prisidėjau ir politiškai labai rėmiau. Man atrodo, tai yra tam tikras Europos mąstymo mentalinis lūžis, kad iš esmės, jeigu mes turime visus priimti, tai kam tada mums sienos? Kam mums pilietybės institutas? Mes turim saugoti sienas ir savo kultūrą, ir savo visuomenę. Natūralu, kad tai yra sprendimas, kurį reikia tęsti, jis yra stiprus ir jį reikia papildyti fizinio barjero įgyvendinimu. Mes dabar netgi Europos Sąjungos mastu siūlome, kad Europa nusistatytų tam tikrą fizinio barjero standartą, kad sienos būtų realiai apsaugotos fiziniais barjerais. Dabar tokia Lietuvos idėja ir aš ją sveikinu“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Tikimės, kad galbūt tai bus priemonė, kuri gali būti įvaldyta ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Neslėpsime, kai kurios jau tą daro. Pajuokaudamas pasakysiu: kai graikai tą darė kitame kontekste, jie gavo priekaištus iš kai kurių valstybių, tai jie 15 tūkst. pabėgėlių statusą suteikė vienu ypu ir visi išvažiavo į Vakarus. Tada Vakarai atsisuko ir sako: gal jūs geriau nedarykit šitaip, geriau jau saugokit sieną“, – teigė pašnekovas.

„Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos situacija unikali tuo, kad mes susiduriame su hibridiniu aspektu ta prasme, kad migracija organizuojama A. Lukašenkos režimo. Tai yra išskirtinis atvejis ta prasme, kad atskiria mus nuo tų natūralių nelegalios migracijos srautų Pietų Europoje. Tai – dar papildomas argumentas mums kalbant su Europa ir aiškinant, kad mes turime būti lankstesni ir stipresni prie sienos. Manau, kad A. Lukašenka pralaimi tą informacinį karą“, – kalbėjo jis.