„Ir dabar yra įmonių, kurios gamina dronus, jos tai daro savo iniciatyva. Bet jei valstybė pasako, kad atsidaro programa ir reikia tam tikro FPV dronų kiekio, jie žinos poreikį ir bandys jį patenkinti. Ir šiam tikslui, manau, reikėtų išjudinti keliasdešimt milijonų eurų. Jau galima judėti į priekį ir tam tikri įsigijimai kariuomenėje padaryti. Bet turi atsirasti dronų pajėgumo integracija“, – trečiadienį Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

„VGT posėdyje pristatėme NSGK ir ekspertų parengtą dronų plėtros koncepciją. Vakar gavau pritarimą, kad kitame posėdyje jau turėsime diskusiją apie bepiločių pajėgumų plėtrą Lietuvoje, tiek integruojant juos į kariuomenę, tiek stiprinant Šaulių sąjungą, tiek užkuriant gamybą“, – paminėjo jis.

Pasak NSGK pirmininko, karas Ukrainoje parodė išskirtinę mažųjų FPV dronų, kuriuos galima panaudoti sustabdant priešo karius ar pažeidžiant nešarvuotą techniką, svarbą moderniame konflikte. Jis paminėjo, kad reikia stiprinti Lietuvos šaulių sąjungos jau vykdomą tokių dronų gamybą ir operatorių jiems ruošimą.

Jau galima judėti į priekį ir tam tikri įsigijimai kariuomenėje padaryti. Bet turi atsirasti dronų pajėgumo integracija.

„Kas yra Ukrainoje ypatingai svarbu, tai FPV dronai. Ir Volodymyras Zelenskis yra pasakęs, kad jam reikia nuo 3 iki 5 mln. tokių dronų kasmet. (... ) Tokių dronų gamybą šiai minutei daro Šaulių sąjunga. Jie konstruoja, daro, operuoja, turi apie 100 dronų operatorių ir planuoja turėti 1 tūkst. Ir šią iniciatyvą reikia paremti“, – aiškino jis.

L. Kasčiūnas taip pat pritaria idėjai, kad ukrainietiškų dronų gamyba gali būti perkelta į Lietuvą.

„Dronų technologijos labai stipriai eina į priekį. Ir būtų gerai ukrainiečių patirtį ir ukrainietišką gamybą dalinai perkelti į Lietuvą. Kad būtų galima pagal naujausias technologines madas judėti į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

Apie pasienio saugumo stiprinimą: galima svarstyti apie bunkerių infrastruktūros kūrimą

L. Kasčiūnas teigia, kad siekiant sustiprinti šalies saugumą galima apsvarstyti galimybę pasienio su Rusija ir Baltarusija srityje įrengti bunkerių infrastruktūrą.

„Tam tikri kontrmobilumo priemonių sprendimai jau yra padaryti – kaip, pavyzdžiui, minų įsigijimai, nuotolinių minų įsigijimai. Tačiau, manau, kad reikia eiti toliau. Estai kalba apie pasienio bunkerizaciją, kalba apie 600 bunkerių. Mes galime galvoti apie kažką panašaus papildomai“, – Žinių radijui teigė L. Kasčiūnas.

„Galime galvoti apie tam tikrus inžinierinius sprendimus išnaudojant mūsų miškus, galima galvoti apie visos melioracijos didesnį pritaikymą gynybai. Tai yra dalykai, kuriuos reikia padaryti“, – pridūrė jis.

Gelžbetoniniai blokai, ežiai, įvairios kitos stabdymo priemonės dabar yra gaminamos ir bus kaupiamos tam tikrose vietose, ne visą laiką žinomose viešai, kad esant poreikiui būtų galima išstatyti jas ir dengti ugnimi, jeigu žvalgyba informuoja, kad yra pavojus.

NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad fortifikacijų juostos negali būti įrengtos iš anksto, siekiant, kad priešas apie jų lokaciją nežinotų.

„Gelžbetoniniai blokai, ežiai, įvairios kitos stabdymo priemonės dabar yra gaminamos ir bus kaupiamos tam tikrose vietose, ne visą laiką žinomose viešai, kad esant poreikiui būtų galima išstatyti jas ir dengti ugnimi, jeigu žvalgyba informuoja, kad yra pavojus“, – Žinių radijui teigė L. Kasčiūnas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį patvirtino Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriame įtrauktas siūlymas pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi įrengti kontrmobilumo priemonių visumą, kurios taptų integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi.

Akcentuojama, kad tokių priemonių įrengimą koordinuojant su Latvija ir Estija, būtų sukurta bendra Baltijos gynybos linija.