Plačiau apie tai papasakojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

– Šioje taryboje yra tik du politikai bei prezidentas, o visi kiti verslo atstovai. Ar už gynybą neturėtų būti atsakingi politikai?

– Reikia atskirti tuos dalykus. Valstybės gynimo koncepcijoje yra VGT, prezidentas kaip vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas, kariuomenės vadas, krašto apsaugos ministras. Ir kitas dalykas yra visuomenės įsitraukimas į gynybą. Būtent šis formatas yra apie tai, kuo visuomenė, verslas, nevyriausybinės organizacijos gali prisidėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Norite pasakyti, kad tai būtina?

– Tikrai taip. Turint tokį priešą kaip Rusiją, vien kariuomenės gali neužtekti. Visuomenė bei visi jos segmentai turi būti pasiruošę priešintis.

– Kaip tam pasiruošti?

– Mes tam ir dirbame. Verslo asociacijos paprašė savo narių įsivertinti, kokią gamybą galėtų vystyti, kuri būtų naudinga valstybės gynybai. Nevyriausybinės organizacijos įsivertino, ką jų savanoriai galėtų daryti gynybos metu. Labai svarbu įsivaizduoti tokią situaciją, kad tarkime, sąjungininkai nori ateiti su pastiprinimu per Klaipėdos uostą. Pagal dabartinį reguliavimą Klaipėdos uostas neatlieka tam tikrų funkcijų. Jis samdo privačias įmones. Be tų privačių įmonių teikiamų paslaugų negalėtume iškrauti sąjungininkų siunčiamo pastiprinimo. Reikia sudėlioti viską taip, karo padėties metu verslas irgi atliktų tas funkcijas, kurios prisidėtų prie valstybės gynimo. Ukrainoje sakoma, kad jie vieni kaip kariuomenė nebūtų apsigynę, jei šalia neturėtų bent 10 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, kurios organizavo maistą, evakuaciją. Šios organizacijos gali atlikti civilinės gynybos funkcijas. Jos labai svarbios remiant kariuomenę.

– Grįžkime prie tos diskusijos, kuri verda paskutines savaites. Ar tikrai čia taip skubiai reikia ruoštis Rusijos puolimui? O gal geriau, kaip sakė ir pats prezidentas, atsisėsti ir nusiraminti?

– Reikia ruoštis. Jei ruošiesi, tu rodai, kad ginsiesi ir būsi pasiruošęs. Tokiu būdu atgrasysi priešą. Mes turime apie 5 metus, jei kalbame apie konvencinį divizijų karą. Tokio antro karo šiuo metu Rusija negali kariauti.

– Sakote, kad po 5 metų Rusija galės ir tą darys?

– Mes turime būti tokie stiprūs, kad jie nedrįstų čia kelti kojos. Mums svarbūs ne tik nauji NATO gynybos planai, Vokietijos brigados atvykimas, mūsų kariuomenės stiprinimas, bet ir visuomenės įsitraukimas. Okupantas laimi ne tada, kai kabina svetimas vėliavas, bet, kai palaužia valią gintis. Mes turime ją ugdyti, demonstruoti.

– Turi būti kalbama ne tik apie gynybą. Žmonės turi gyventi gerai, gauti geras pensijas, švietimas turi būti užtikrintas. Tačiau dabar, kur bebesi – ten problema. Galbūt reikėtų kartu tvarkyti ir šiuos klausimus?

Okupantas laimi ne tada, kai kabina svetimas vėliavas, bet, kai palaužia valią gintis.

– Įžengėme į socialinę ir ekonominę politiką. Be jokios abejonės, laimingesnė visuomenė bus ta visuomenė, kuri norės ir tą laimę apsaugoti. Labiausiai valstybę ginti nusiteikusi grupė Lietuvoje yra verslininkai. Kuo visuomenė bus turtingesnė, tuo ji bus ir labiau suinteresuota ginti valstybę. Nepamirškime, kad su turtu ateina tokios idėjos, kad svarbiausia yra mano interesai. Žmogus pamiršta, kad taika nėra garantuota, kad šalia visų tų dalykų, kuriais mėgaujasi, turi atiduoti duoklę gynybai.

– Norite pasakyti, kad žmonės ir verslininkai turi gyventi gerai, bet ne per gerai?

– Kad jie turėtų širdyje suvokimą, kad visa tai nėra duotybė. Gynybai galbūt reikės ir didesnio mokesčio, galbūt ir pačiam prisidėti. Gynyba yra mūsų visų reikalas, ne tik kariuomenės.

– Ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad reikės naujo gynybos mokesčio. Jūs juk bankus apmokestinote ir niekaip nepadedate žmonėms, kurie moka didesnes palūkanas už būstą. Paimate viską gynybai ir dar negana?

– Banko solidarumo mokestis buvo vienas taikliausių mokesčių, kuris buvo tik šiems metams. Dabar sausį pradėsime diskutuoti apie naują galimą gynybos mokesčio formą. Yra įvairių pasiūlymų. Socialdemokratai siūlo didinti pelno mokestį penkiais punktais. Dabar kalbama apie karo arba gynybos obligacijas. Kipre kiekvienas mokestis turi gynybos dedamąją dalį.

– Norite kelti mokesčius vardan gynybos?

– Tai leistų mums greičiau stiprinti savo diviziją, pikti oro gynybą, tankus. To reikia, kad pradėtume tam tikrus projektus.

– Šauktinių reformai nėra vienareikšmio pritarimo.

– Vyriausybėje yra tam tikra reforma, kurios negali pavadinti visuotiniu privalomu šaukimu, bet tai žingsnis link to.

– Ar reikia trumpinti šauktinių treniravimo laiką?

– Reformoje numatoma sumažinti išimtis ir atidaryti daugiau takelių, kaip tu gali atiduoti savo pareigą tėvynei. Jei studijuoji, tai gali atlikti tarnybą per 3 mėn. Jei tavo profesija reikalinga kariuomenėje, tai irgi būtų 3 mėn. Tačiau tradiciniams šauktiniams siūloma trumpinti tarnybą iki 6 mėn.

– Ar jūs tą darote, nes iš tikrųjų užtenka 6 mėn., ar todėl, kad jūs neturėtumėte, kur treniruoti tų šauktinių?

– Man nepatinka tie 6 mėn. Manau, kad komitete bus labai rimta diskusija, ar nereikia palikti tų 9 mėn.