Ir kava, ir sausainiai

Klaipėdietė Irena pasibaisėjo, kai viena pažįstama jai prasitarė turinti galimybę kur kas pigiau gauti maisto produktų.

Tų pačių, kurie keliauja į daugiavaikių šeimų ir vargstančių pensininkų namus.

"Nuo pernai neaukoju jokiems paramos ir labdaros fondams. Ir galiu pasakyti kodėl. Viename jų dirbanti pažįstama pasakojo aprūpinanti visą savo šeimą, draugus ir artimuosius žmonių sušelptais produktais: kava, konservais, sausainiais už pusę kainos. Ji pasiūlė ir man pasinaudoti šia galimybe", – baisėjosi pašnekovė.

Nuo to laiko moteris sakė kardinaliai pakeitusi nuomonę apie Lietuvoje veikiančias labdaros organizacijas. Nors pati daug metų aktyviai aukojo.

Pasirodo, patys savanoriai didžiuliais kiekiais pasisavina maistą.

"Pasirodo, patys savanoriai didžiuliais kiekiais pasisavina maistą. Net šiurpas, kokios aferos vyksta. Reikia garsiai apie tai kalbėti, kad visi sužinotų. Iš tų vargšų atima patį skaniausią kąsnį, palikdami bėdžiams tik kruopas. Skurstame ne materialiai, o dvasiškai, ir šis atvejis yra akivaizdus to pavyzdys", – samprotavo ji.

Socialinė darbuotoja vogė?

Už rankos nepagautas – ne vagis.

Tačiau tik ką paviešinta istorija, susijusi su vieno didžiausių Lietuvoje paramos ir labdaros fondų veikla, privertė suabejoti: ant kieno stalo iš tiesų atsiduria aukotojų maistas?

Įtariama, kad socialinė darbuotoja Rokiškyje galėjo savintis "Maisto banko" paramą, skirtą nepasiturintiems žmonėms.

Teisėsaugos pagalbos prašantis fondas skaičiuoja patyręs daugiau nei 7 tūkst. eurų nuostolį.

Kaltinimai mesti kartu su "Maisto banku" savanorystės pagrindu dirbusiai ilgametei Rokiškio socialinės paramos centro darbuotojai.

Esą moteris ne kartą taikėsi į sandėlį, kur buvo patalpinti vaisiai, daržovės ir kiti maisto produktai.

Aplinkybės ėmė aiškėti maždaug prieš pusmetį, kai Socialinių paslaugų centro darbuotojai atsitiktinai pamatė savaitgalį atvežtus labdarai skirtus maisto produktus.

Kadangi iš parduotuvių maistas savaitgaliais nedalijamas, apie įtarimus, kad gali būti vagiama, pranešta "Maisto banko" atstovams.

Laikinoji "Maisto banko" vadovė Kristina Tylaitė tąkart teigė, kad maistas savaitgaliais iš parduotuvių negalėjo būti imamas, nes tada Socialinės paramos centras nedirbo.

Patys Rokiškio socialinės paramos centro atstovai dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo situacijos nekomentavo.

Tačiau tikino, kad maisto grobstymu įtariama moteris savanoriškai padėjo jau penkerius metus, buvo ne kartą skatinta ir apdovanota.

Pasak "Maisto banko" komunikacijos ir plėtros vadovo Vaidoto Ilgiaus, sukčiavimui ar produktų perpardavinėjimui fondo veikloje kelias užkirstas.

"Dar nėra aišku, ar iš tikrųjų buvo vagiama. Nuolat vykdome kontrolę, monitoringą, taikome kitas prevencines priemones. Sandėliuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, reguliuojame maisto produktų kiekį. Nuskambėjęs incidentas Rokiškyje parodė, jog reikia atidžiau prižiūrėti socialinius partnerius. Jų atžvilgiu mūsų kontrolės galimybės yra mažesnės, tačiau bandome kalbėtis apie atsakomybę", – tikino pašnekovas.

Lietuviai – vis dosnesni

Lietuvoje veikia ir įspūdingo dydžio sumas skaičiuoja šimtai paramos fondų ir organizacijų.

Visi jie šiame labdaros versle yra priversti konkuruoti.

Per pastaruosius keletą metų daugėjo ne tik labdaringą veiklą vykdančių organizacijų, bet dviem trečdaliais ir pačių aukotojų.

"Visais laikais labdaros organizacijos konkuravo tarpusavyje, to neišvengsi. Klausimas, ar tas konkuravimas yra lengvas ir koordinuotas. Kol kas badymosi alkūnėmis nejaučiame", – kalbėjo V.Ilgius.

Esą natūralu, jog kiekviena organizacija nori būti išskirtinė ir pritraukti kuo daugiau aukų.

Prieš mėnesį vykusiame "Maisto banko" telemaratone "Pasidalink" organizatoriai skelbė surinkę rekordinę sumą skurstantiesiems – per 170 tūkst. eurų.

"Galbūt tai daugiau vienkartiniai ir proginiai aukojimai, tačiau vis tiek įrodo, jog dauguma visuomenės narių nori ir gali tai daryti. Kol kas nepanašu, kad reikėtų kovoti dėl kiekvieno euro. Dirbame viešojo gėrio labui, todėl reikia protingai dalytis bendru pyragu", – vaizdžiai išsireiškė pašnekovas.

Vadovams – solidi alga

Anot "Maisto banko" komunikacijos ir plėtros vadovo V.Ilgiaus, telemaratono metu surinktos lėšos fondą pasieks tik kitąmet – vasarį arba kovą – ir bus naudojamos jo veiklai organizuoti.

Esą žmonių suaukoti pinigai skiriami ne tik skurstančiųjų maistui, bet ir kitoms – administravimo išlaidoms, pavyzdžiui, transportavimui, darbuotojų užmokesčiui.

"Jų išlaikymas, elektra, kuras, sandėlių draudimas, valymo priemonės, patalpos, šaldytuvai – visa tai yra sąnaudos ir neišvengiama būtinybė. Turime apie tūkstantį reguliarių savanorių bei 30 nuolatinių darbuotojų. Dar keli žmonės dirba pagal viešųjų darbų programas arba yra atsiunčiami probacijos tarnybų. Prisideda ir patys paramos gavėjai. Kitaip nebūtų įmanoma kokybiškai ir saugiai vykdyti veiklą. Jeigu tvarkysimės netinkamai, mumis ims nepasitikėti patys maisto gavėjai, kurie čia yra svarbiausi. Siekiame kuo geresnio rezultato", – aiškino pašnekovas.

Užmokestis darbuotojams čia skirstomas atsižvelgus į vyraujančius kitose panašaus pobūdžio organizacijose.

Vieno pagalbininko mėnesinis atlygis čia viršija minimalų.

Kalbant apie vadovaujantį personalą, jis gali būti ir 1 tūkst., ir 1,2 tūkst. eurų.

"Kalbant apie vadovaujantį personalą, jis gali būti ir 1 tūkst., ir 1,2 tūkst. eurų. Negali organizacija veikti be direktoriaus ar be vyriausiojo buhalterio. Palyginti su kitomis labdarą teikiančiomis organizacijomis ir biudžetinėmis įstaigomis, mūsų atlyginimai nėra aukšti. Esame maždaug per vidurį. Dėl to mums yra gana sunku rasti naujų darbuotojų", – aiškino V.Ilgius.

Fondas kasmet išdalija maisto maždaug už 7–8 mln. eurų. Tai yra beveik 7 tūkst. tonų įvairių produktų.

"Už kiekvieną paaukotą eurą vidutiniškai organizuojame 15 porcijų maisto. Pabandykite už tą patį eurą nusipirkti tiek maisto kitais įmanomais būdais", – šyptelėjo "Maisto banko" atstovas.

Skurdžių kasmet vis daugiau

Kasmet įvairių paramos fondų Lietuvoje tik daugėja, o jų atstovai skambiai deklaruoja prisidedantys prie skurdo mažinimo Lietuvoje.

Tačiau skurstančiųjų skaičius šalyje nemažėja.

Pagalbos lietuviams reikia ir dar ilgai reikės. Apie tai byloja ir į neviltį varantys skaičiai.

Pasak Lietuvos statistikos departamento, nuo 2009 iki 2015 m. Lietuvoje skurdo rizikos lygis augo.

Naujausiais duomenimis, pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų – iš viso 640 tūkst. žmonių.

Skaičiai kelia šiurpą

Statistikos tarnybos "Eurostat" duomenimis, 29,3 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje.

Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (41,3 proc.), Rumunijoje (37,3 proc.), Graikijoje (35,7 proc.) ir Latvijoje (30,9 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 24,2 proc..

Tuo metu vidutinis Europos Sąjungos (ES) rodiklis yra 23,7 proc.

Geriausiai pagal šį rodiklį ES atrodė Čekija (14 proc.), Švedija (16 proc.) bei Olandija ir Suomija (po 16,8 proc.).

Atliekant tyrimą skurdo rizikai buvo priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. šalies gyventojų pajamų vidurkio.