Pakartotinai atlikęs tyrimą Seimo kontrolierius pastebėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgė į dar praėjusių metų vasarą Seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas pakartotinai įvertinti savo sprendimą šalinti gyventoją iš asmenų, turinčių galimybę gauti socialinį būstą, sąrašo bei ieškoti galimybių socialinį būstą panevėžiečiui išnuomoti kitais pagrindais.

„Netoleruotina, kai pareigūnai gyventojų problemas vertina formaliai, nesivadovauja teisiniu reglamentavimu ir neieško sprendimų“, – pastebi Seimo kontrolierius.

Įvertinusi Seimo kontrolieriaus argumentus, kad nežymaus pajamų padidėjimas neturėtų būti kliūtis gauti socialinį būstą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar praėjusiais metais pakoregavo Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, sudarant galimybę taikyti matematines skaičių apvalinimo taisykles.

Ministerija taip pat pastebėjo, kad savivaldybės nuomodamos parama socialinį būstą turi atsižvelgti ir į tai, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius. Ministerijos nuomone, savivaldybė turėtų grąžinti gyventoją į laukiančiųjų socialinio būsto gauti sąrašą, nes gyventojo motyvacija įsidarbinti atitinka paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tikslus.

Seimo kontrolierius taip pat priminė savivaldybei, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame šis pabrėžė, kad nustatant paramos teikimo lygį būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų.

„Valdžios institucijos savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais, todėl priimdama sprendimą išbraukti gyventoją iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo Panevėžio miesto savivaldybės administracija nesivadovavo įstatymuose įvardytais principais“, – pastebėjo R. Šukys.