Išvažiavę į gatves žiemą, vairuotojai pirmiausia turi pasitikrinti, ar kelias nėra slidus, o tada – pasirinkti saugų greitį ir įvertinti atstumą iki kito automobilio, LRT RADIJO laidoje pataria lenktynininkas Paulius Paškevičius. Be to, primena šalies kartingų čempionas, įvykio kelyje gali padėti išvengti taisyklingai atliekami posūkiai ir netgi tinkamai laikomas vairas.

– Pone Paškevičiau, iškritus pirmam sniegui, elgesį kelyje turėtų pakeisti ir vairuotojai. Ką, pamačius pirmą sniego dangą, reikėtų pasibandyti?

– Pirmiausia reikia pasitikrinti, ar kelias nėra slidus. Kartais važiuojame, atrodo, paprastu asfaltu, o iš tikrųjų yra plikledis. Taigi reikia apsidairyti, ar nieko nėra šone, priekyje ar gale, ir šiek tiek stipriau paspausti stabdį. Tada matysite, ar ratais slysta, ar ne. Tada reikia pasirinkti saugų greitį ir įvertinti atstumą iki kitos mašinos.

Jei yra plikledis ar sniegas, atstumas turėtų būti didesnis, o greitis mažesnis, nes, kai kelio danga slidi, stabdymo kelias stipriai pailgėja. Reikia nepamiršti ir saugaus greičio dėl netikėtų atvejų – pavyzdžiui, į kelią gali išeiti žmogus ar priekyje važiuojanti mašina gali imti staigiai stabdyti.

– Vasaros metu arba rudenį, kai nėra slidžių dangų, daugelis vairuotojų įpratę važiuoti leistinu greičiu: miestuose – 50 km/h, užmiestyje – apie 100 km/h. O kokiu greičiu važiuoti žiemą?

– Tai – maksimalus greitis, bet reikia galvoti apie saugumą. Automobiliui, kuris varomas keturiais ratais ir kurio padangos geros, 100 km/h gal ir nėra toks didelis greitis. Bet reikia nepamiršti, kaip automobilis paruoštas žiemai: pavyzdžiui, jei padangos senesnės, jau reikia sumažinti greitį.

– Dar vienas universalus patarimas – vengti staigių judesių vairu, pedalais. Kodėl negalima staigiai sukioti vairo, staigiai stabdyti arba spausti greičio pedalo?

– Gatvėje visi veiksmai turi būti koncentruoti, aiškūs, negalima spręsti paskutinę minutę. Vadinasi, turime planuoti, ką darysime. Jei stabdysime, turime iš anksto pristabdyti, perjungti žemesnę pavarą, pačiame posūkyje palikti laisvos pavaros. Atlikus posūkį, reikia švelniai išsitiesinti automobilį ir švelniai didinti greitį. Planuokime savo veiksmus prieš posūkį, o ne jo viduryje. Jei negalite pasukti, važiuokite toliau – kai galėsite, apsisuksite ir grįšite.

– Dar vienas patarimas – tvirtai laikyti vairą abiem rankomis. Turbūt daugelis šiuolaikinių automobilių su vairo stiprintuvais sukonstruoti taip, kad geromis eismo sąlygomis vairą galima sukioti pirštų galiukais. O kodėl žiemą vairą reikia laikyti tvirčiau, bet nepersistengti?

– Rikiuojantis į kitą eismo juostą ir patekus į sniego provėžą, vairą iškart plėšia iš rankų. Todėl turime jį laikyti, kad nukreiptume automobilį tinkama trajektorija ir galėtume išvažiuoti iš sniego provėžų. Antra, abi rankos turi būti ant vairo, nes automobilį gali netikėtai sumėtyti. Nes būna – viena ranka graibo graibo, nesugraibo, ir – įvykis.