Vakar Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis įtikino Lietuvos vadovą Valdą Adamkų, kad Lietuva turi skubiai įteisinti lenkų pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis.

Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali nesulietuvinta rašyba. V.Adamkaus teigimu, šiam klausimui išspręsti būtina gera politinė valia, o "pavardė yra turtas, į kurį niekas negali kėsintis". Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į L.Kaczyńskio pastabą, kad Lenkijos lietuviams nekyla bėdų rašyti pavardes gimtąja kalba.

"Pavardė yra turtas, kuris priklauso kiekvienam jūsų, ir manau, kad niekas neturi teisės į tą turtą kėsintis. Todėl tikiu, kad Lenkijos prezidento ką tik padaryta pastaba dėl lietuvių kalbos pavardžių rašymo Lenkijoje lygiai taip pat turi būti priimta ir skubiai sutvarkyta įstatymu ir Lietuvoje", – sakė V.Adamkus.

L.Kaczyńskis teigė, kad pavardės rašymas gimtąja kalba yra "aiškus ir akivaizdus postulatas".

"Esu įsitikinęs, kad tokio pobūdžio klausimai turi būti išspręsti jau vien dėl to, kad negadintume santykių, kurie yra abiejų valstybių pagrindas", – sakė Lenkijos vadovas.

Reaguodamas į prezidentų poziciją Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų dar kartą paaiškinta dėl nelietuviškų pavardžių ir vardų rašybos.

A.Valinskas Seimui siūlo prašyti KT išaiškinti ankstesnį nutarimą, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba.

Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar "Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir pavardės rašymas valstybine kalba, greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis".

Šią A.Valinsko iniciatyvą parašais parėmė 58 parlamentarai ir iš valdančiųjų, ir iš opozicinių frakcijų. Tačiau bus pateiktas siūlymas ne Seimo narių grupei, o visam Seimui atskiru nutarimu kreiptis į KT.

A.Valinsko pasirašytame rašte tvirtinama, kad pasaulio ir Lietuvos kalbotyros darbuose nėra duomenų, kad svetimų vardų ir pavardžių rašymas originalo kalba daro neigiamą poveikį kurios nors kalbos sistemai.

"Vilnijos" draugijos pirmininkas kalbininkas Kazimieras Garšva kreipėsi į 58 parlamentarus ir Seimo pirmininką, prašydamas atsiimti savo parašus iš kreipimosi į KT. Pasak jo, Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad mūsų šalyje tėra vienintelė valstybinė kalba – lietuvių.

"Pasaulyje yra per 1000 kalbų, ir net didžiosiomis kalbomis (kinų, rusų ir t. t.) greta lietuvių kalbos rašyti techniškai neįmanoma", – tvirtino kalbininkas.

Nori garantijų

Lietuvos ir Lenkijos vadovai vakar aptarė ne tik pavardžių rašybą, bet ir kitas problemas.

L.Kaczyńskis patikino, kad Lenkija remia naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektą ir elektros jungties tarp dviejų šalių tiesimą, bet ir toliau prašo garantijų dėl reikiamo elektros kiekio. Anot Lenkijos vadovo, su šiuo klausimu susijęs ir elektros tilto tiesimas. "Dvišalė jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos turi sąsają su Ignalina, tai svarbus dalykas dėl strateginio taško, bet reikalingos garantijos, kad būtų perteikiamas atitinkamas energijos kiekis į Lenkiją", – sakė L.Kaczyńskis.

Lenkijos prezidentas vakar taip pat paneigė gandus apie Lenkijos naftos koncerno "PKN Orlen" planus Rusijos naftos bendrovei "Lukoil" parduoti "Mažeikių naftos" akcijas. Jis sakė girdėjęs tokias kalbas, bet tikino, kad jos neatitinka tikrovės.