Liberalų sąjūdžio (LS) susijungimas su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) įvyks ne anksčiau kaip 2011–2012 m., netgi jeigu liberalcentristai jau artimiausiu metu pakeistų savo lyderį.

Nori išlikti savarankiški

Nors iš karto po Europos Parlamento rinkimų prabilta apie būtinybę atnaujinti abiejų liberalių partijų derybas dėl galimo susijungimo, tiek LS, tiek LiCS gretose šis pasiūlymas sutiktas gana skeptiškai.

Vienas iš LS lyderių Algis Kašėta įsitikinęs, kad jo partija turi išlaikyti savarankiškumą ir tam tikrą distanciją nuo liberalcentristų. "Pastarieji Seimo ir Europos Parlamento rinkimai parodė, kad mes jau turime savo nuolatinį rinkėją, jis mumis pasitiki ir, neatmestina, už mus balsuoja dar ir todėl, jog esame savarankiški", – sakė jis.

Todėl A.Kašėta, kaip ir nemenka dalis kitų LS vadovų bei paprastų narių, bent kol kas nenori nė galvoti apie susijungimą su LiCS.

Prieš dvi savaites vyko LS valdybos posėdis, kuriame, be kita ko, nuspręsta dar nekelti klausimo dėl galimo susijungimo su liberalcentristais.

"Atvirai kalbant, mums tai nėra gyvybės ir mirties klausimas", – pripažino LS pirmininkas Eligijus Masiulis. Jis iškart po Europos Parlamento rinkimų užsiminė, jog būtų geriau, jeigu 2011 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose dalyvautų viena stipri, susijungusi liberalų partija. LS valdyba liepė E.Masiuliui pritilti šiuo klausimu.

Erzina išankstinės sąlygos

LiCS irgi ne itin entuziastingai kalba apie susijungimą su LS. Liberalcentristus ypač erzina LS iš anksto keliama sąlyga, kad būtų pakeistas LiCS lyderis.

Dabartinis liberalcentristų vadovas Artūras Zuokas pareiškė, kad bet kokie tokio pobūdžio reikalavimai nepriimtini. "Jokių išankstinių sąlygų tikrai nepriimsime. Tai tik parodo silpnumą ir konkurencijos baimę", – sakė jis.

Panašiai pasisakė ir kiti LiCS vadovai.

Viešai liberalcentristai kalba, kad susijungimas su LS būtų naudingas ir reikalingas, tačiau neoficialiuose pokalbiuose jie labai skeptiški šiuo klausimu.

Abiejose partijose pernelyg daug ambicingų žmonių, todėl susijungimo planai atidedami mažiausiai iki 2011 m., o galbūt ir dar toliau. Tikėtina, kad po pusantrų metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose dalyvaus dvi atskiros liberalios partijos. Tik tų rinkimų rezultatai gali paskatinti LS ir LiCS pradėti pokalbius apie galimą susijungimą iki 2012 m. rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.

Turi daug konkurentų

A.Zuokas tebėra populiarus savo partijoje. Iš LiCS skyrių gaunama informacija rodo, kad jis gali būti perrinktas šios partijos pirmininku per birželio 27 d. rengiamą suvažiavimą.

LiCS lyderis renkamas dvejiems metams. Todėl jeigu A.Zuokas būtų paliktas eiti šias pareigas, apie susijungimą su LS negalėtų būti nė kalbos dar mažiausiai iki 2011 m. vidurio.

Tiesa, būti perrinktas siekiantis A.Zuokas turės nemažai konkurentų. Jau dabar skelbiama, kad yra mažiausiai septyni kiti pretendentai į LiCS pirmininko postą. Tai sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, Vilniaus miesto vicemeras Gintaras Babravičius, Seimo narys Artūras Melianas, Vilniaus miesto tarybos narys Stanislovas Šriūbėnas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Dangis Gudelis, buvęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Vitas Mačiulis ir parlamentaro Žilvino Šilgalio padėjėjas Vidutis Bareikis.

Šis kandidatų sąrašas negalutinis, nes kandidatūras galima kelti iki pat suvažiavimo, taip pat ir per jį.

Atskilo prieš kelerius metus

LS ir LiCS keliai išsiskyrė 2005 m. pabaigoje. Tuomet dalis A.Zuokui nepritariančių liberalcentristų atskilo ir įsteigė LS. Iš pradžių LS pirmininku buvo Seimo narys Petras Auštrevičius, jį prieš metus pakeitė E.Masiulis.

LS dabartiniame Seime turi vienuolikos narių frakciją ir yra delegavęs tris ministrus į koalicinę keturių centro dešinės partijų Vyriausybę.

LiCS Seime turi devynių narių frakciją. Ši partija irgi yra valdančioji. Ji delegavusi du ministrus.

Pastaruosiuose Europos Parlamento rinkimuose LS surinko daugiau kaip 7 proc. balsų ir iškovojo vieną mandatą. Liberalcentristai šiuose rinkimuose patyrė fiasko – surinkę 3,47 proc. balsų jie neperžengė 5 proc. barjero ir nedalyvavo skirstant europarlamentarų mandatus.