Galbūt tai tik sutapimas, bet visi LNK žurnalistų kalbinti maisto išvežiotojai – studentai. Lietuvoje sako gavę leidimą gyventi ir dirbti dėl to, kad įstojo į mūsų šalies aukštąsias mokyklas.

„Studijuoju turizmą ir poilsį SMK universitete. Darbą ir studijas pavyksta suderinti. Studijos nėra labai sunkios“, – teigė pašnekovas.

„Iš pradžių ketinu baigti mokslus. Studijuoju skaitmeninę rinkodarą. Tada galvosiu, mokslą ir darbą įmanoma suderinti“, – sakė kitas pašnekovas.

„Dirbu 18–20 valandų per savaitę. Taigi mokslus ir darbą suderinu. Studijuoju verslo vadybą Kazimiero Simonavičiaus universitete“, – kalbėjo vyras.

„Studijos labai lengvos, studijuoju verslo vadybą. Studijuoju Kazimiero Simonavičiaus universitete“, – pasakojo vyriškis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Norinčių studijuoti Lietuvoje užsieniečių šiemet daugiau nei pernai. Pernai rugsėjį leidimą studijuoti Lietuvoje gavo 7,4 tūkst. studentų, šiemet – 9 tūkst.

„Matome, kad studentų kokybė, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek prastėja, jei galima taip sakyti. Ryškiai auga prašymai iš nelegalios migracijos riziką keliančių šalių“, – nurodė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Pasak Migracijos departamento vadovės, pagrindinė problema ta, kad kai kurios aukštosios mokyklos net nedaro atrankų, motyvacinių pokalbių. Priima į studijas žmones, kurių gyvai nė nematė. Leidžia mokytis nuotoliu, nemeta iš studijų, nors akivaizdžiai studentai nepažangūs.

„Didžiausia spraga, kad aukštosios mokyklos labai palankiai leidžia studentams keisti studijų kryptį, keisti studijas. Vieną dieną studijavo dailę, kitą dieną jau studijuoja mechaniką“, – aiškino E. Gudzinskaitė.

Evelina Gudzinskaitė / I. Gelūno / BNS nuotr.

Aukštosios mokyklos tikina, kad atrankas vykdo rimtai. Mykolo Romerio universitete (MRU) iš 7 tūkst. studentų 900 – užsieniečiai. Norinčių būtų dar daugiau, bet keturi iš penkių atmetami.

„Iš visų norėjusių studijuoti buvo priimti tik 17 procentų. Gauname daug rekomendacijų iš Migracijos departamento ir stengiamės atrinkti tuos studentus“, – tvirtino MRU studentų priėmimo centro vadovė Marija Kulikauskienė.

Didesnį susidomėjimą studijomis jaučia ir privačios aukštosios mokyklos. Būna net ir taip, kad stojantieji į tam tikrą specialybę apie tai nieko nenutuokia.

„Pavyzdžiui, jeigu matome, kad į sveikatos studijas stoja, klausiame, pavyzdžiui, kur širdis, ir būna, kad nežino. Supranti, kad tas žmogus ne studijuoti čia planuoja, o kitais tikslais norėtų atvykti“, – teigė SMK aukštosios mokyklos Vilniaus filialo vadovė Lina Vaitkevičienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija norėtų, kad Migracijos departamentas nekritikuotų, o pasakytų, kurios konkrečiai aukštosios mokyklos elgiasi netinkamai.

„Šiai dienai aukštosios mokyklos nėra gavusios individualios informacijos apie save, mes kalbame tik apie bendrus skaičius. Taip iš esmės demonizuojame visą aukštąjį sektorių, nors tam, kad galėtume spręsti problemas, turėtume kalbėti apie atskiras aukštąsias mokyklas“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.

Migracijos departamentas pirštu į atskiras mokyklas nebado, bet netikriems studentams leidimus gyventi naikina sparčiai.

„Apie 500 galbūt praėjusiais metais buvome panaikinę per visus metus, o šiemet, dar nesibaigus metams, beveik 900 leidimų gyventi panaikinome“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė. 

Panaikinus leidimą gyventi, migrantas privalo per dvi savaites išvykti. Jei to nepadaro, būna antras įspėjimas – duodama nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Jei ir tada neišvyksta, asmuo išsiunčiamas prievarta.

„Nustatome juos pagal gyvenamą vietą, pagal jų mokymosi įstaigas. Nuvykstame į vietą, ten juos aptinkame, sulaikome, jau sulaikius tada vykdomas priverstinis jų išsiuntimas“, – šnekėjo Migracijos skyriaus viršininkas Audrius Šantaras.

Tolimesnių šalių piliečius kartais tenka lėktuvu palydėti net iki jų kilmės šalių.

„Kai kurie studentai slepiasi, neatsiliepia į skambučius, apsimeta, kad neva yra išvykę, bet anksčiau ar vėliau juos nustato ar policija, ar pasieniečiai, ar Migracijos departamentas“, – pabrėžė E. Gudzinskaitė.

Amžinai slapstytis, pasak pareigūnų, tikrai nepavyksta. Būna, kad tokie migrantai bando bėgti į Vakarų Europą, tačiau ten, anksčiau ar vėliau, vis tiek nustatomi ir deportuojami. Tačiau pasienietis tikina, kad dauguma sprendimui išvykti paklūsta.

„Jiems geriau išvykti savanoriškai, nei paskui būti išsiųstiems, kur tada bus jie įtraukti į nepageidaujamų atvykti asmenų sąrašą ir bus uždrausta atvykti į Lietuvą nuo kelių mėnesių iki kelių metų“, – nurodė A. Šantaras.

Šiemet priverstinai išsiųsti 92 užsieniečiai, pernai – beveik 200.