Vakar žengtas pirmas žingsnis, kuris turėtų sumažinti įtampą finansų rinkoje. Verslas tikisi, kad nuo šiol bankai drąsiau dalys paskolas, kurios dabar beveik neprieinamos, ir dėl to grėsė bankrotų banga.

Sumažinta atsargų norma

Paskolų litais palūkanoms perkopus 9 proc. ribą Lietuvos bankas pagaliau ėmėsi veiksmų. Vakar centrinio banko valdyba nuo 6 iki 4 proc. sumažino šalyje veikiantiems bankams taikomą privalomųjų atsargų normą.

Tai reiškia, kad į bankus grįš maždaug milijardas litų, iki šiol įšaldytas kaip rezervas. Lietuvos bankas tikisi, kad šios lėšos išjudins apmirusią paskolų rinką.

"Šis sprendimas galbūt leis kiek suaktyvinti kreditavimą ir galbūt bus tam tikra parama komerciniams bankams. Negalėčiau pasakyti, kad vien dėl šio sprendimo bankai sumažins paskolų palūkanas, bet tai būtų žingsnis ir į tą pusę", – naujienų agentūrai BNS sakė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.

Dar prieš mėnesį jis teigė, kad mažinti privalomųjų atsargų normą nėra reikalo.

"Šis sprendimas – laiku priimtas ir teisingas atsakas į pokyčius pinigų ir lito palūkanų rinkoje. Lietuvos bankas šioje situacijoje veikė labai dinamiškai. Šio sprendimo įtaka turėtų būti gana ryški, nes milijardas litų tokio dydžio finansų rinkai kaip Lietuvos yra nemaža suma", – teigė bendrovės "Danske Markets" Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

Kaip elgsis bankai?

Sunku nuspėti, kaip bankai nuspręs naudoti laisvas lėšas. Tikėtina, kad jau artimiausiu metu padidėjęs litų kiekis rinkoje turėtų paskatinti kristi VILIBOR (vidutinių tarpbankinių palūkanų normų, kuriomis bankai pasiruošę paskolinti lėšų litais kitiems bankams) kreivę. Tai būtų gera žinia paskolas paėmusiems ar ketinantiems tai daryti tautiečiams.
Vakar pusės metų tarpbankinės palūkanos litais nuo  8,54 pašoko iki 9,21 proc. Pastarąjį kartą tokį aukštą lygį jos buvo pasiekusios 2000-ųjų vasarą.

"Kiek kris lito palūkanos, dar anksti prognozuoti, tačiau beveik neabejoju, kad taip nutiks", – kalbėjo G.Gečiauskienė.

"Lietuviškų pinigų rinkoje padaugėjus laisvų lėšų turėtų šiek tiek sumažėti VILIBOR palūkanos", – spėjo ir banko "Swedbank" Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Apkarpė palūkanų normą

Europos (ECB) ir Anglijos centriniai bankai vakar taip pat ėmėsi veiksmų siekdami išjudinti finansų rinkas.

Anglijos centrinis bankas priėmė daugeliui netikėtą sprendimą: palūkanų normą sumažino net 1,5 proc. – nuo 4,5 iki 3 proc. Lietuvos finansų rinkų ekspertai tokį žingsnį pavadino drastišku ir liudijančiu, kad Anglijos ūkio padėtis itin prasta.

ECB palūkanų normą vakar pakirpo puse procento – nuo 3,75 iki 3,25 proc.

Pinigų čiaupas užako

Tačiau Lietuvos verslininkai skundžiasi, kad centrinių bankų žingsniai kol kas jiems nepadeda gauti paskolų iš komercinių bankų. Esą bankai visiškai užsuko pinigų čiaupą, o tai gresia masiniais įmonių bankrotais ir milžiniškai augančiomis skolomis.

"Šiuo metu esame pasiskolinę 10 mln. litų, neseniai kreipėmės į "Danske" banką prašydami dar 0,5 mln. litų paskolos. Jos reikėjo papildomiems įrengimams įsigyti ir apyvartinėms lėšoms. Tačiau bankas atsisakė suteikti tokio dydžio paskolą. Vadybininkas pareiškė, kad pernelyg didelė rizika ir pasiūlė peržiūrėti buvusios paskolos sąlygas, padidinti paskolos sumą, kartu palūkanas bei maržą, kuri dabar išaugusi kelis kartus", – pasakojo vienos gamybos įmonės vadovas.

Pasak jo, skolintis tokiomis sąlygomis, kokias bankai dabar siūlo, neįmanoma. Kita vertus, vos viena kita įmonė apskritai sulaukia teigiamo atsakymo.

"Įmonėms dažnai reikia palyginti nedidelės paskolos baigti projektui ar įvykdyti didesnį efektyvumą užtikrinsiančią renovaciją, galų gale apyvartinių lėšų. Bankai nesuteikdami paskolų stumia įmones į bankrotus ir skolas. Bet sakykite, ką bankai darys, kai įmonės nutrauks veiklą ir užuot grąžinusios paskolas klos pranešimus, kad bankrutavo? Nejau bankams pakaks iš varžytinių parduoti įmonių turtą? Jis tik menka dalimi padengs suteiktas paskolas", – piktinosi verslininkas.

Tikisi, kad nebankrutuos

"Manau, kad įmonių bankrotų gali būti, tačiau tikiuosi, kad jie nepasipils. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis yra ne tai, kad bankai sugriežtino paskolų sąlygas, o ekonominė situacija. Žmonės ima riboti savo išlaidas. O tai mažose rinkose pajuntama greitai ir skaudžiai. Tvirtai galiu pasakyti tik tai, kad po pastaruosius kelerius metus Lietuvoje trukusio vartojimo bumo tiek žmonių, tiek verslo sąmonė ir įpročiai privalės pasikeisti", – kalbėjo "Danske" banko Verslo bankininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Dinas Petrikas.

Pasak jo, nė vienam ūkio sektoriui ir nė vienai įmonei paskolų teikimas nenutrauktas visiškai. Nors tarp verslininkų sklando gandai, esą bankai yra gavę akcininkų nurodymus nesuteikti paskolų nekilnojamojo turto bendrovėms.

"Ne paslaptis, kad padidėjusią riziką šiuo metu matome nekilnojamojo turto, statybų, transporto sektoriuose. Tačiau kiekvienas projektas visuomet vertinamas kaip atskiras, nepriklausantis kokiam nors sektoriui ar juo labiau įmonei", – tikino D.Petrikas.

"Visi geri ir atsiperkantys projektai kredituojami, kaip ir anksčiau, bankas ir toliau teikia paskolas įmonių projektams įgyvendinti, nebent dėl įmonės veiklos tolesnių perspektyvų yra pagrįstų abejonių", – tikino SEB banko Verslo klientų departamento direktorius Aivaras Čičelis.

Paskolos suteiktos juridiniams asmenims

Bankas "Swedbank" Bankas "Snoras" "Danske" bankas "DnB Nord" Medicinos bankas "Nordea Bank Finland Plc" "Parex" bankas SEB bankas Šiaulių bankas "UniCredit" bankas Ūkio bankas

2008 m. rugsėjo pabaigoje (mln. litų) 6902 1912 2142,5 5699 384,6 3963 675,5 11672 1170,6 721,9 2122
2007 m. rugsėjo pabaigoje (mln. litų) 6219  957,5 1938,7 4057 279,8 2187 491 10036,5 996 632 1237

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija